Trumparegystė (miopija)

Miopija (lot. myopia) arba trumparegystė – tai viena iš akių refrakcijos t. y. gebėjimo laužti šviesos spindulius ydų.

Skaičiuojama, kad trumparegystė yra vienas iš labiausiai paplitusių regėjimo sutrikimų pasaulyje ir paveikia 1,5 mlrd. individų arba 22% visos žmonijos populiacijos. Žmogus prastai mato tolimus objektus, nes jų vaizdas susidaro prieš tinklainę.

Greta gali pasireikšti ir tokie simptomai kaip galvos skausmas bei įtampa akyse. Akinių nenešiojantys trumparegiai, dažnai žiūri prisimerkę, kadangi prisimerkus vaizdas paryškėja. Arti esantys objektai įžiūrimi gerai, nes spinduliai susikerta tinklainėje. Tai, kad žiūrint į tolimą objektą, trumparegių žmonių akyse spinduliai susikerta nepasiekę tinklainės – dažniausiai lemia pailgėjusi akies obuolio forma arba per didelė laužiamoji optinės sistemos galia (pvz., pernelyg iškili ragena). Miopija koreguojama įgaubtais lęšiais. Aukšto laipsnio miopija didina kataraktos, glaukomos ar tinklainės atšokos riziką.

Trumparegystės priežastys

Trumparegystės priežastys nėra tiksliai ištirtos, tačiau skiriami keli pagrindiniai genetiniai ir aplinkos veiksniai, kurie skatina miopijos vystymąsi ir progresavimą:

paveldimumas – daugelis mano, kad tai didžiausią reikšmę turintis faktorius. Jei abu tėvai yra trumparegiai, jų vaikams dažniausiai trumparegystė pasireiškia iki 18 metų. Jeigu abu tėvai neturi regėjimo sutrikimų, tikimybė, kad vaikams pasireikš miopija, sumažėja iki 8%. Paveldimi genetiniai faktoriai taip pat gali nulemti defektus, o šis baltymas yra svarbus akies odenos struktūros palaikymui. Odenos biomechaniniai defektai siejami su trumparegystės patogeneze ir progresavimu.
akių darbas iš artimo nuotolio – ilgas bei įtemptas skaitymas, rašymas, žiūrėjimas į kompiuterio, telefono, televizoriaus ekranus iš arti, netinkamas darbo vietos apšvietimas, netinkama laikysena skaitant ir rašant.

Dažnai trumparegiams su nedidele refrakcijos yda lengviau sekasi dirbti smulkius darbus iš artimo atstumo nei žmonėms, kurių refrakcija yra taisyklinga. Taip yra todėl, kad trumparegių tinklainėje susidarantys vaizdai būna didesni. Dėl tos pačios priežasties trumparegiai labiau skundžiasi prieš akis judančiais “juoduliukais”, “skraidančiomis musytėmis”, taip liaudiškai vadinamos smulkios stiklakūnio drumstys. Šių drumsčių trumparegių akyse dažnai būna daugiau, be to, dėl susidarančio didesnio jų metamo šešėlio vaizdo, trumparegė akis juos pastebi lengviau negu akis su taisyklinga refrakcija. Trumparegiai kiek vėliau nei kiti pajunta senatvinės toliaregystės simptomus.

Trumparegystės tipai

Trumparegystės tipai (rūšys) yra:

įgimta trumparegystė (lot. myopia congenita) – gana retai pasitaikanti trumparegystės forma, kuri nustatoma pirmosiomis naujagimio gyvenimo dienomis ir lemia akies obuolio vystymosi sutrikimus.
mokyklinė arba ašinė trumparegystė (lot. myopia axialis) – trumparegystė atsiradusi mokyklinio amžiaus vaikams vadinama mokykline. Prasidėjusi septynerių ar aštuonerių metų vaikams kaip akomodacijos spazmas ar pseudomiopija, o vėliau virtusi tikrąja trumparegyte, ji gali progresuoti daugiau kaip 1,0 D per metus. Tuomet ilgėja akies ašis, vaikai skundžiasi, kad nemato kas parašyta lentoje.
sudėtingoji trumparegystė (lot. myopia complicata) – trumparegystė, nulemta anatominių pokyčių akyje, kurios pasekmės – regėjimo praradimas.
refrakcijos trumparegystė (lot. myopia refractiva) – trumparegystė atsiradusi dėl pernelyg didelės lūžio galios optinėje akies sistemoje.
laikina trumparegystė (lot. myopia transitoria) – trumparegystės rūšis, kuri atsiranda įvairių ligų metu (cukrinis diabetas) arba kaip šalutinis poveikis vartojant vaistus.
naktinė trumparegystė (lot. myopia nocturna) – trumparegystė susijusi su emetropija, kuri atsiranda tamsoje ir dingsta didėjant apšvietimui.

Trumparegystės laipsniai

Skiriami trys miopijos laipsniai:

silpna (iki -3,0 D);
vidutinė (nuo -3,25 iki – 6,0 D);
didelė, didelio laipsnio (daugiau kaip -6,0 D).

Didelio laipsnio miopija (≥−6,0 D) nustatoma šeštadaliui visų pacientų, jiems dažniau pasitaiko tokių komplikacijų, kaip: tinklainės atšoka, gyslainės neovaskuliarizacija, katarakta, glaukoma, makulos atrofija, todėl labai svarbu laiku pastebėti miopijos simptomus ir laiku kreiptis į gydytoją.

Priklausomai nuo to, ar abiejų akių trumparegystė yra vienodo laipsnio, ar ne, skiriama izometropinė (vienodo laipsnio), ir anizometropinė (nevienodo laipsnio) trumparegystė. Atsižvelgiant į astigmatizmą skirstoma: be astigmatizmo, su astigmatizmu. Priklausomai nuo to, kokio amžiaus žmogui nustatyta trumparegystė, būna: įgimta, ankstyvoji (ikimokyklinio amžiaus vaikams), mokyklinė ir vėlyvoji (suagusiųjų). Atsižvelgiant į trumparegystės eigą, gali būti stacionari, lėtai progresuojanti (mažiau kaip 1,0 D per metus), greitai progresuojanti (1,0 D ir daugiau per metus).

Trumparegystės gydymas ir profilaktika

Trumparegystė dažniausiai koreguojama akiniais arba kontaktiniais lęšiais su neigiamos optinės galios, t. y. įgaubtais lęšiais. Taip pat gali būti taikomi chirurginiai metodai, pvz., korekcija lazeriu, rečiau, esant didelio laipsnio trumparegystei – intraokulinė korekcija. Šiuo metu vyrauja keli moksliškai pagrįsti miopijos korekcijos būdai:

akiniai – tai labiausiai paplitęs, pigus ir saugus trumparegystės korekcijos būdas (žr. kaip parenkami akiniai). Tačiau akinių nešiojimas gali sukelti ir nemažai nepatogumų – jie dažnai išsipurvina, rasoja, slysta bei krenta, trukdo sportui ir kitoms aktyvioms veikloms, riboja šoninį regėjimą, trikdo erdvinį suvokimą (svarbu vairuotojams). Dužimo atveju, akinių šukės patekę į akis, gali sukelti rimtus pažeidimus. Jei su akiniais nepavyksta regėjimo pakankamai koreguoti, galima pabandyti kontaktinius lęšius. Trumparegiams kontaktiniai lęšiai dažnai duoda geresnį efektą nei akiniai.
kontaktiniai lęšiai – patogesni nei akiniai, leidžia išvengti daugelio su akiniais susijusių trūkumų, todėl vertinami šiuolaikinėje visuomenėje (kas geriau – akiniai ar kontaktiniai lęšiai). Tačiau taip pat turi savo minusų – pakankamai dažnai pasitaiko ragenos uždegimų/keratitų, galimas svetimkūnio akyje pojūtis, alerginės reakcijos, būtina griežtai laikytis nešiojimo ir priežiūros reikalavimų, įsidėjimo procesas gali būti gana nemalonus, kontaktinis lęšis gali iškristi nenumaytu momentu.
lazerinė trumparegystės korekcija – ši procedūra atliekama pacientams virš 18 metų, turintiems stabilią trumparegystės formą. Skiriamos dvi pagrindinės lazerinės korekcijos technologijos – LASIK arba LASEK operacijos, kurios garantuoja pacientui normalų regėjimą be jokių apribojimų.
intraokulinė korekcija – taikoma esant aukšto laipsnio trumparegystei ar toliaregystei, dideliam astigmatizmui, kai šių ydų nepatartina ar negalima koreguoti lazeriu. Tai saugus ir efektyvus korekcijos būdas. Intraokulinė korekcija plačiai paplitusi ir taikoma visame pasaulyje daugiau kaip 20 metų. Akių chirurgijos klinikose “Lirema” šios operacijos atliekamos nuo 2005 m.

Siekiant suvaldyti trumparegystės progresavimą patariama:

reguliariai tikrinti akis,
riboti regėjimo krūvius,
pakankmai laiko praleisti gryname ore (ypač vaikams),
atlikti akių mankštas, lavinant akomodaciją t.y. keičiant akių žvilgsnio atstumą, paeiliui žiūrint į toli ir arti esančius objektus. Rekomenduojama kas 20 min. daryti perkrauką ir 20 sekundžių žiūrėti į už bent 6 metrų esančius objektus,
dirbti prie tinkamo apšvietimo, jei dirbama prie kompiuterio svarbu, kad ant ekrano nebūtų atspindžių.

Autorius: Šarūnas Sologubovas (akių ligų gydytojas – mikrochirurgas).

Užsiregistruokite trumparegystės konsultacijai pas akių klinikos “Lirema” gydytoją. Akių chirurgijos klinika “Lirema” yra lyderiaujanti klinika šalyje turinti kelias atstovybes Švedijoje. Čia dirba patyrę oftalmologai ir mikrochirugai, taikantys pažangiausius trumparegystės (miopijos) diagnostikos ir gydymo metodus.

Informacijos šaltiniai:

Wu, P.-C., Huang, H.-M., Yu, H.-J., Fang, P.-C., & Chen, C.-T. (2016). Epidemiology of Myopia. Asia-Pacific Journal of Ophthalmology, 5(6), 386–393.
Foster, PJ; Jiang, Y (February 2014). “Epidemiology of myopia”. Eye (London, England). 28(2): 202–08.
Holden, B; Sankaridurg, P; Smith, E; Aller, T; Jong, M; He, M (February 2014). “Myopia, an underrated global challenge to vision: where the current data take us on myopia control”. Eye (London, England). 28(2): 142–46.
Near sightedness, Wikipedia. https://en.wikipedia.org/wiki/Near-sightedness.
Morgan, I. G., Ohno-Matsui, K., & Saw, S.-M. (2012). The Lancet, 379(9827), 1739–1748.