kainos Kainos
gydytojai Gydytojai
Skambinti Skambinti
Registracija Registracija

Akių ligos

Akomodacija

Nuo visų daiktų, esančių arčiau negu 5 m nuo akies, į ją sklinda pasiskleidžiantys (diverguojantys) spinduliai. Kuo arčiau akies yra daiktas, tuo la­biau pasiskleidžiantys spinduliai į ją patenka. Jų židinys yra kokiame nors įsivaizduojamame taške už tinklainės, o tinklainėje susidaro tik neaiškus miglotas vaizdas. Remiantis refrakcijos dėsniais, išeitų, kad arti esančius daiktus galėtų matyti tik tam atstumui pritaikyta trumparegė, miopa, akis. Normali, emetropa, akis, turėdama pastovią refrakciją, matytų tik toli­mus daiktus, o toliaregė, hipermetropa, nematytų nei tolimų, nei artimų daiktų. Tačiau iš kasdienio patyrimo žinome, kad žmonių, turinčių skir­tingą refrakciją, regėjimo galimybės nėra taip griežtai ribotos. Aiškiai ma­tyti daiktus, nutolusius nuo akies įvairiu atstumu, padeda fiziologinis mechanizmas — akomodacija (lot. accomodatio — prisitaikymas). Akomodacija — tai akies prisitaikymas aiškiai matyti daiktus, esančius įvairiu atstumu. Prisitaikoma keičiant akies optinės sis­temos laužiamąją galią.

Stimulas prisitaikyti yra neaiškūs vaizdai tinklainėje. Akomodacijos refleksas veikia taip tobulai, kad normaliomis sąlygomis nejaučiame, kada fokusuojame akį, žiūrėdami į nevienodai nutolusius nuo jos daiktus. Akomodacija — akies regimojo — nervinio (įskaitant ir galvos smegenų centrus) bei raumeninio aparato bendros veiklos rezultatas, susijęs su suliejimo (fuzijos) refleksų ir konvergencija. Bendras tikslus jos mechanizmas dar nevisiškai aiškus.

Pačioje akyje akomodacija vyksta krumplyno raumens, m. ciliaris seu accomodationis, lęšiuko ir lęšiuko raiščių, zonula ciliaris, Zinnii, dėka. Krumplyno (akomodacinis) raumuo yra aktyvioji, o lę­šiukas ir jo raištis — pasyvioji akomodacijos mechanizmo dalis.

Fiziologinis akomodacijos mechanizmas. Pasak H. Helmholco, susi­traukus krumplyno raumeniui, jis pasistumia į priekį korneosklerinės ribos link, lęšiuko raiščiai atsipalaiduoja, o prie jų prisitvirtinęs lęšiukas dėl savo elastingumo labiau išsigaubia ir kartu padidėja jo ir visos opti­nes akies sistemos laužiamoji galia (42 pav., a)Atsipalaidavus akomodaciniam raumeniui, vyksta atvirkščias procesas.

Akomoduojančioje akyje susitraukia vyzdys, nes jo sfinkterį, kaip ir krumplyno raumenį, inervuoja n. oculomotorius šakutės. Labiau išsigaubęs lęšiukas stumia rainelę į priekį — paseklėja priekinė kamera (42 pav., b). Pakibęs ant savo atsipalaidavusių raiščių, lęšiukas truputį nusileidžia žemyn.

Akomoduojant santykis tarp židininio akies nuotolio ir akies ašies il­gio pasikeičia miopinės refrakcijos linkme. Taškas, iš kurio atėję spinduliai susikerta tinklainėje, iš tolimiausio gero matymo taško, punctum remotum, R, priartėja prie akies ir, akiai maksimaliai akomoduojant, tampa artimiausiu gero matymo tašku, punctum proximum, P.

Tolimiausias gero matymo taškas charakterizuoja statinę akies refrakciją, t. y. refrakciją, kai akis visai neakomoduoja. Artimiausias gero matymo taškas nusako dinaminę akies refrakciją, t. y. refrak­ciją akiai maksimaliai akomoduojant.

Norint rasti artimiausią gero matymo tašką, punctum proximum, P, reikia artinti smulkaus šrifto tekstą prie akies tol, kol jis pradeda matytis neaiškiai. Taškas, kuriame dar galima skaityti, ir bus punctum proximum. Jo atstumą nuo akies išmatuojame centimetrais (matuojame nuo išorinio orbitos krašto). Padaliję iš gauto skaičiaus 1 m, gauname artimiausio gero matymo taško reikšmę dioptrijomis. Taip pat apskaičiuojame ir tolimiau­sio gero matymo taško punctum remotum, R reikšmę dioptrijomis.

Pvz. Artimiausias gero matymo taškas yra 10 cm nuo akies, tai jo reikšmė diop­trijomis: P = 1/0,1 = 10,0 D; tolimiausias gero matymo taškas yra begalybėje, jo reikš­mė dioptrijomis, R = 1/∞ = 0.

Akomodacijos ilgis, arba sritis. Tarpas tarp akies tolimiausio ir arti­miausio gero matymo taško nurodo tą erdvės dalį, kurioje viskas aiškiai matyti. Šis tarpas, išreikštas ilgio vienetais, vadinamas akomodacijos sritimi, arba ilgiu. Jis parodo, kuriame tarpe akis naudojasi akomoda­cija. Akomodacijos ilgis priklauso nuo akies klinikinės refrakcijos. Nor­malioje akyje jis tęsiasi nuo begalybės,emetropo punctum remotum, iki artimiausio gero matymo taško, trumparegėje akyje jis visai trum­pas, o toliaregėje tolimiausias gero matymo taškas yra įsivaizduojamoje erdvėje už akies. Kad nukeltų jį į begalybę (t. y. prilygintų normaliai akiai), toliaregė akis turi akomoduoti tiek dioptrijų, kiek yra toliaregystės ir tik likusioji akomodacijos dalis naudojama artimiausiam gero matymo taškui priartinti prie akies. Jei hipermetropijos laipsnis didelis, o akomodacija silpna, jos gali net neužtekti hipermetropijai išlyginti.

Trumparegių artimiausias gero matymo taškas visada yra arčiau akies negu žmonių su normalia refrakcija ir dar arčiau negu toliaregių.

Akomodacijos plotis, arba pajėgumas, galia. Skirtumas tarp artimiau­sio ir tolimiausio gero matymo taško, išreikštas dioptrijomis, vadinamas akomodacijos pločiu, arba pajėgumu, galia.

Ją galima apskai­čiuoti pagal Donderso formulę:

A = P—R;

čia — akomodacijos plotis,
galia; — punctum proximum, arba dinaminė re­frakcija;
— punctum remotum — statinė refrakcija

Pavyzdžiai. Emetropa akis. Tolimiausias gero matymo taškas begalybėje (∞). = 1/∞ = 0. Artimiausias gero matymo  taškas rastas  10 cm (0,1  m) prieš akį. P = 1/0,1 =10,0 D.

Akomodacijos galia:

A = PR = 10,0

D — 0

D = 10,0 D.

Akomodacijos ilgis yra tarpas nuo begalybės iki 10 cm prieš akį. Miopa akis. Tolimiausias gero matymo taškas — 20 cm (0,2 m) nuo akies.

R = 1/0,2 = 5,0 D.

Artimiausias gero matymo taškas — 6,5 cm (0,065 m) nuo akies.

P = 1/0,065 = 15,0 D.

Akomodacijos galia

A = P — R = 15,0
D — 5,0 D = 10,0 D.

Akomodacijos ilgis nedidelis: 20 cm—6,5 cm=13,5 cm.

Hipermetropa  akis. Tolimiausias gero  matymo taškas 20 cm (0,2 m) už akies. R = 1/-0,2 = -5,0 D.  Artimiausias gero matymo taškas 20 cm (0,2 m) prieš akį. P = 1/0,2 = 5,0 D.

Akomodacijos galia A = PR = 5,0 D  (-5,0) D = 5,0 D+5,0 D = 10,0 D.

Akomodacijos ilgis yra pats didžiausias, užima tarpą nuo begalybės iki 20 cm už akies, t. y. 20 cm ilgesnis už emetropos akies akomodacijos ilgį.

Iš šių pavyzdžių matyti, kad skirtingos refrakcijos akys gali turėti vienodą akomodacijos plotį, tik jos ilgis yra skirtingas. Akomodacijos plotis priklauso nuo lęšiuko sugebėjimo keisti savo gaubtumą, o šis — nuo lęšiuko elastingumo, kuris priklauso nuo žmogaus amžiaus.

Akomodacija, kuri nustatyta kiekvienai akiai atskirai, vadinama absoliučia akomodacija.