Akių ligos
Konvergencija
Arti esančius daiktus galima matyti abiem akim tuomet, kai abiejų akių žiūros linijos susikerta fiksuojamame taške — tai vadiname konvergencija. Nebūna akomodacijos be konvergencijos. Konvergencijos stimulas yra suliejimo (fuzijos) refleksas. Jį skatina dvejinimasis, atsirandantis kai nesutampa akių padėtis. Šis refleksas yra sąlyginis ir susiformuoja pirmomis gyvenimo savaitėmis.
Jei abiem akimis fiksuojame kokį nors daiktą, tai akomoduojame ir konverguojame tam atstumui, kuriame yra daiktas. Žiūrint į tolį, akomodacija ir konvergencija yra rami. Žiūrint į arti esančius daiktus, susitraukia vidiniai tiesieji akies raumenys (konvergencija) ir krumplyno raumuo (akomodacija). Abi funkcijos vyksta kartu dėl bendros raumenų inervacijos akies judinamojo nervo, n. oculomotorius, šakutėmis.
Konvergencijos dydis yra atvirkščiai proporcingas fiksuojamo taško atstumui nuo akies (43 pav.). Konvergencija matuojama metrakampiais. Metrakampiu (mk) vadinamas kampas, kuris susidaro suvedus abiejų akių žiūros linijas į fiksuojamą tašką, esantį nuo jų 1 m atstumu. Jei abi akys fiksuoja tašką, esantį 50 cm (0,5 m) atstumu, tai konvergencija lygi 2 mk, jei 33 cm (0,33 m) — 3 mk. Pusiausvyrą tarp akomodacijos ir konvergencijos išlaiko tik tie, kurių refrakcija yra normali, o trumparegių ir toliaregių ši pusiausvyra yra sutrikusi: trumparegiams vyrauja konvergencija, toliaregiams — akomodacija.
Santykinė akomodacija. Ryšys tarp akomodacijos ir konvergencijos nėra toks pastovus, kad kiekvieną kartą atitinkamam konvergencijos laipsniui būtų vienas ir tas pats akomodacijos įtempimas. Tai rodo ir toks pavyzdys: jei abiem akimis žiūrim į arti esantį tekstą pro silpnus teigiamus (išgaubtus, surenkamuosius) ar neigiamus (įgaubtus, sklaidančiuosius) stiklus, tai iki tam tikro stiklų stiprumo galima skaityti visai aiškiai. Tai įmanoma tik todėl, kad, nekeičiant konvergencijos, akyse keičiasi akomodacija. Skaitant su įgaubtais (sklaidančiaisiais) stiklais, akomodacija stiprėja, skaitant su išgaubtais (surenkančiaisiais) stiklais — silpnėja. Konverguojant išnaudojama ne visa absoliuti akomodacija, o tik jos dalis. Ši akomodacija, t. y. akomodacija esant tam tikrai konvergencijai, vadinama santykine, arba reliatyviąja, akomodacija.
Kiekvienu konkrečiu atveju santykinė akomodacija susideda iš dviejų dalių: akomodacijos, kuri šiuo momentu yra panaudota — tai neigiama santykinės akomodacijos dalis, ir akomodacijos, kuri yra atsargoje, t. y. dar gali būti panaudota — teigiama santykinės akomodacijos dalis. Teigiamą santykinės akomodacijos dalį dioptrijomis išreiškia įgaubto stiklo stiprumas, su kuriuo dar galime skaityti nekeisdami teksto nuotolio, o neigiamą — išgaubto stiklo stiprumas, su kuriuo skaitome tomis pačiomis sąlygomis. Šių stiklų suma išreiškia santykinės akomodacijos dydį dioptrijomis.
Iš arti žiūrint į smulkius objektus (skaitant, rašant ir pan.), santykis tarp reliatyviosios akomodacijos teigiamos ir neigiamos dalies yra labai svarbus. Nuolat dirbant tokį darbą, reikia, kad teigiama santykinės akomodacijos dalis būtų du kartus didesnė už neigiamą jos dalį. Kuo didesnė neigiama santykinės akomodacijos dalis, tuo greičiau akis pavargsta.