Tinklainė

Tinklainė, retina, tunica interna bulbi.

Sudaryta iš labai diferencijuotų nervinių ląstelių, kurios susiformavo iš dvisienės taurelės. Skiriami du sluoksniai: išorinis neuroepitelinis ir vidinis smegeninis sluoksnis. Juslinė tinklainės sritis tęsiasi nuo dantytos linijos, ora serrata, esančios prie krumplyno plokščios dalies pabaigos, iki regos nervo išėjimo vietos. Tinklainė — plonutė, gležna plėvelė, gyvoje akyje ji skaidri. Tamsoje buvusios akies tinklainė yra raudona, apšviesta ji išblunka, darosi bespalvė. Po mirties ji tampa matine, o geltonosios dėmės, macula lutea, sritis — geltona. Su gretimais audiniais ii glaudžiai jungiasi prie regos nervo disko ir ora serrata srityje. Visa tinklainė prigludusi prie pigmentinio epitelio ir patologiniais atvejais nuo jo lengvai atsiskiria. Regos nervo diskas, discus nervi optici,yra nutolęs nuo užpakalinio akies ašigalio į medialinę pusę 4 mm. Jis 1,5 mm skersmens, ovalo formos. centre įdubęs, excavatio disci. Pro jį į tinklainę įeina ir išeina kraujagyslės, čia nėra šviesai jautrių elementų.

Regos nervo diską sudaro krūvoje esantys tinklainės ganglinių celių neuritai. 4 mm į lateralinę pusę nuo disko yra 2 mm skersmens geltonoji dėmė. Ji nuolaidžiai įdubus, fovea centralis, o centre — duobutė, foveo-la centralis, kuri yra ties pačiu užpakaliniu akies poliu. Tinklainė storiausia aplink regos nervo diską (0,4 mm), toliau ji plonėja. Ploniausia centrinėje tinklainės dalyje ir prie ora serrata (0,1 mm). Tinklainė sudaryta iš nervinių elementų ir ramstinio audinio. Nerviniai elementai: įcentriniai ir asociaciniai neuronai. Ramstinis audinys: ramstinės celės ir tarpinė medžiaga. Histologiškai tiriant paaiškėjo, kad tinklainę sudaro daug sluoksnių (9 pav.). Pirmas, išorinis, pigmentinio epitelio sluoksnis sudarytas iš pigmentinių ląstelių, kurios yra ypač polimorfinės. Jų paviršiuje yra daugybinių ataugėlių, kurios jungiasi su tinklainės fotoreceptoriais. Pigmentinis epitelinis sluoksnis sugeria šviesos spindulius, patenkančius į akį. Antrą tinklainės sluoksnį sudaro neuroepitelinės ląstelės, stratum neuroepitheliale, stiebeliai, lazdelės bacili ir kūgeliai, kolbelės coni. Stiebelių yra 130—150 milijonų, jie išsisklaidę po visą tinklainę, labai jautrūs šviesai (pirmasis neuronas). Kūgelių yra mažiau (6—7 milijonai), jie susikaupę centrinėje tinklainės dalyje. Stiebelių ir kūgelių išorinės dalys sudarytos iš daugybės atskirų elementų, panašių į diskus. Stiebeliuose yra regimo purpuro rodopsino, kūgeliuose randama kito fotoreagento — jodopsino. Stiebelių ir kūgelių ataugos pasinėrusios į pigmentinį epitelį, kuris jungiasi su choriokapiliariniu sluoksniu. Trečias tinklainės sluoksnis, stratum membrana limitans externa. Ji labai plona, skaidri, pro ją praeina stiebelių ir kūgelių ataugos. Ketvirtasis sluoksnis — išviršinis branduolinis, jį sudaro stiebelių ir kūgelių branduoliai. Fovea centralis srityje branduoliai stambesni, toliau jie smulkėja. Penktas sluoksnis — išorinis, plexiformis, jį sudaro stiebelių, kūgelių sinapsės su bipolinių ląstelių ataugomis, ramsčių celės. Jos turi ataugas, kuriomis jungiasi su stiebeliais ir kūgeliais.

Viena bipolinė ląstelė sujungia kelis stiebelius su ganglinėmis celėmis. Vienos ganglinės ląstelės aptarnaujama zona vadinama receptoriniu lau­ku. Šio sluoksnio nėra, geltonos dėmės macula lutea srityje. Šeštas sluoks­nis — vidinis branduolinis, kurį sudaro bipolinių ląstelių branduoliai (antras neuronas). Septintas sluoksnis — vidinis pleksiforminis jį sudaro tinklainės bipolinių neuronų sinapsės su ganglinėmis ląstelėmis. Pro šį sluoksnį praeina kraujagyslės. Aštuntas — ganglinių celių sluoksnis, stratum ganglionae,trečiasis — neuronas. Jį sudaro stambios ganglinės ląs­telės, turinčios protoplazmą, didelį branduolį, gerą chromatinę struktū­rą. Jas vieną nuo kitos skiria skaidulos. Ganglinės ląstelės turi daugybi­nes ataugas, dendritus, kuriais jungiasi su bipolinėmis ląstelėmis. Devintas sluoksnis sudarytas iš nervinių ganglinių ląstelių skaidulų, kurios kar­tu sudaro optinį nervą. Dešimtas sluoksnis,membrana limitans interna, atskiria tinklainę nuo stiklakūnio.. Tarp narvelių ir skaidulų tinklainėje yra koloidinė, smulkiadispersinė medžiaga. 1958 m. ją aprašė V. Archangelskis. Ši medžiaga greitai praranda skaidrumą patologinių procesų, traumų, infekcinių ligų metu. Neuroepitelinę tinklainės dalį krauju aprū­pina gyslainės choriokapiliarai, smegeninę — centrinė tinklainės arterija, d. centralis retinae.