kainos Kainos
gydytojai Gydytojai
Skambinti Skambinti
Registracija Registracija
Kataraktos operacija nemokamai

Kataraktos operaciją su sferiniu sulankstomu (baziniu) lęšiu kompensuoja valstybė, todėl apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) kataraktos gydymas yra nemokamas.

Registruotis vizitui

Klientai mūsų paslaugų kokybę vertina puikiai

KAS YRA KATARAKTA

Katarakta – tai akių liga kuomet rega nusilpsta dėl lęšiuko sudrumstėjimo. Dažniausiai katarakta kamuoja vyresnio amžiaus žmones.

Lęšiukas susideda iš vandens ir baltymų. Kartais baltymai susijungia į gniužulėlius, todėl pablogėja regėjimas. Pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti problemų, tačiau laikui bėgant ji gali plėstis ir apimti vis daugiau lęšiuko. Tuomet regėjimo aštrumas sumažėja ir vaizdas tampa išplaukęs.

Svarbu žinoti, kad ant Jūsų akies kataraktos atveju neatsiranda jokia papildoma odelė – tai dalies Jūsų akies, vadinamos lęšiuku, sudrumstėjimas, neleidžiantis šviesai patekti į tinklainę. Būtent dėl šios priežasties sutrinka regėjimas, o nesiimant priemonių gali ir palaipsniui dingti visai.

KATARAKTOS GYDYMAS

Negydant kataraktos paciento rega vis labiau silpsta, ilgainiui jis gali ir visiškai apakti. Vienintelis efektyvus šios ligos gydymo būdas – kataraktos operacija. Šios operacijos metu per mikropjūvį akyje pašalinamas drumstas lęšiukas ir įstatomas naujas dirbtinis lęšiukas. Lęšiukas parenkamas pagal individualius paciento poreikius. Kataraktos operacija yra neskausminga, ją atliekant naudojama vietinė nejautra. Operacija trunka neilgai, dažniausiai 20-30 minučių. Po operacijos regėjimas pagerėja jau pirmosiomis dienomis, o po keletos savaičių – visiškai nusistovi. Mūsų akių klinikoje kataraktos operacijas atlieka patyrę ir profesionalūs akių chirurgai. Kataraktos chirurgija – neskausmingas ir patikimas būdas atstatyti regėjimą. Neleiskite, kad katarakta pasiglemžtų Jūsų akių šviesą!

sveikos akies lęšiukas ir akies su katarakta lęšiukas
Katarakta: vaizdas kaip per rūką
Vienas svarbausių kataraktos simptomų - pacientas mato kaip per rūką

KATARAKTOS SIMPTOMAI

  • regėjimas pradeda palaipsniui blogėti,
  • vaizdas tampa lyg pro rūką,
  • spalvos tampa gelsvesnės,
  • nebetinka senieji akiniai ar tenka juos dažnai keisti,
  • akina ryški šviesa,
  • sunku vairuoti tamsiu paros metu,
  • atsiranda dvejinimas, žiūrint viena akimi.

Pasitaiko atvejų, kai žmonės paprasčiausiai iš karto nepastebi kataraktos požymių, nes regėjimas silpsta labai palaipsniui – pirmiausia apsidrumsčia viena akis ir tik vėliau regėjimas ima silpti stipriau, labiau pastebimai.

Jei pastebite nors vieną iš šių simptomų, vertėtų nedelsti ir pasitikrinti akis pas oftolmologą (akių gydytoją). Kartais pacientams atrodo, kad katarakta atsiranda staiga, bet iš tikrųjų tai nuoseklus procesas – palaipsniui besivystantis lęšiuko drumstėjimas.

KATARAKTOS TIPAI

Komplikuota katarakta gali būti kelių rūšių:

  • Diabetine katarakta (lot. cataracta diabetica) serga apie 2 – 4% cukrinį diabetą turinčių žmonių. Jauniems žmonėms diabetinė katarakta formuojasi dažniau negu vyres­niems. Šio tipo katarakta dažniausiai abipusė ir gan greitai progresuoja (ypatingai jauniems) – drumstėja viršutiniai lęšiuko sluoksniai: drumstys būna taškinės arba snieguolių formos. Be to, akies lęšiukas paburksta — dėl to refrakcija tampa miopine. Miopija gali išnykti, kai pagerėja ligonio sveikata. Diabetinės kataraktos patogenezė ne visiškai ištirta. Manoma, kad toksinės medžiagos iš akies kameros patenka į lęšiuką, ir dėl to jis pradeda drumstėti.
  • Stabinė katarakta (lotcataracta tetanica) formuojasi sergantiems idiopatine arba pooperacine tetanija (lot. hipofunctio gl. parathyreoideae, pvz., operuojant strumą pašalinama ir lot. gl. parathyreoidea). Tai žvaigždės arba rozetės formos lęšiuko sudrumstėjimas, ypač užpakalinės dalies. Gydant tetaniją ankstyvose kataraktos stadijose 10% kalcio chlorido tirpalu ir skydliaukės preparatais, katarakta nustoja progresuoti.
  • Miotoninė katarakta (lot. cataracta myotonica) pasitaiko sergantiems miotonine distrofija. Lęšiuko sudrumstėjimo vaizdas toks pat, kaip ir stabinės kataraktos.
  • Cataracta syndermatotica dermatogenes (lot.) gali formuotis sergantiems lėtine egzema, diseminuotu neurodermitu, sklerodermija, atrofine poikilodermija ir kt. Serga dažniau jauni žmonės. Katarakta – abipusė. Ji prasideda priekiniuose ir užpakaliniuose akies lęšiuko žievės sluoksniuose balsvomis radialinėmis drumstimis. Visiškai lęšiukui sudrumstėjus, kapsulė išsigaubia ir ima raukšlėtis.

Įgimta katarakta (lot. cataracta congenita) sudaro net 60% visų įgimtų akies patologijų. Iš 100 000 vaikų maždaug 5 turi įgimtą kataraktą. Įgimtų kataraktų priežastis gali būti prenataliniai akių uždegimai – kai mama neš­tumo metu, ypač pirmaisiais trimis jo mėnesiais, sirgo infekcinėmis ligomis: parotitu, raudonuke, vėjaraupiais, epideminiu hepatitu, poliomielitu, toksoplazmoze ar kitomis. Neabejotinai įgimtos kataraktos atsiradimui turi reikšmės medikamentų (vaistų), nikotino, alkoholio ir kitų toksinių medžiagų poveikis.

Įgimtą kataraktą galima ir paveldėti. Ji yra labai įvairių formų, vienos ar abiejų akių:

  • Cataracta polaris anterior et posterior (lot.) – priekinio ir užpakalinio lęšiuko poliaus drumstis. Apžiūrint židininiu apšvietimu arba biomikroskopuojant lęšiuko priekinį paviršių, jo centre matyti balta arba pilka 1—2 mm dydžio dėmė t.y. cataracta polaris anterior (lot.). Jei drumstis formuojasi užpakaliniame lęšiuko poliuje – tai cataracta polaris posterior (lot.)regėjimas beveik nepablogėja. Etiologija – vyzdžio membranos liekanos prie priekinio poliaus lęšiuko arba, a. hyaloidea (lot.) liekanos prie užpakalinio lęšiuko poliaus. Šiuo atveju gydymas yra nereikalingas.
  • Cataracta centratis nuclearis (lot.) arba branduolinė katarakta. Jos atveju drums­tėja tik akies lęšiuko branduolys.
  • Cataracta zonularis (lot.) – sluoksninė katarakta, ji gali susiformuoti ir po gimimo, persirgus tetanija, spazmofilija ar rachitu. Tai procesas kai sudrumstėja keli akies lęšiuko sluoksniai tarp branduolio ir žievės. Nustatyti šios kataraktos diagnozę galima tik išplėtus vyzdį. Biomikroskopuojant matyti pilkos spalvos diskas lęšiuko periferijoje – radialinės drumstys, vadinamieji „žirgleliai“. Juos ypač gerai galima matyti praeinančioje šviesoje. Ši katarakta dažniau­siai abipusė. Regėjimo aštrumas priklauso nuo drumsčių kiekio ir lokalizacijos. Akių chirurginė operacija atliekama jei paciento regėjimo aštrumas yra mažesnis negu 0.2.
  • Cataracta congenita totalis (lot.)  visiškas vienpusis arba abipusis akies lęšiuko sudrumstėjimas. Labai dažnai kartu yra ir kitų vystymosi anomalijų, ypač nistagmas ir ambliopija. Paciento regėjimo aštrumas dažniausiai būna žemas. Įgimtos kataraktos gydomos chirurgiškai. Sudrumstėjęs lęšiukas slopi­na normalaus regėjimo vystymąsi, todėl, jei abiejų akių lęšiukas sudrums­tėjęs ir regėjimo aštrumas 0.1 – 0.005 ir blogesnis, vaiką reikia operuoti pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Jei drumsta lęšiuko dalis ir išplėtus vyzdį regėjimas siekia 0.3 ir ne mažiau 0.1, tai operuoti reikia vėliau – nuo 2 iki 5 metų vaiką. Operuojant naudojama bendra narkozė. Ragenos viršutiniame segmente daromas 2 – 3 mm ilgio pjūvis. Pradręskiama lęšiuko kapsulė. Lęšiuko masės išsiurbiamos ir išplaunamos. Operaciją galima atlikti ultragarsu – phacoemulsificatio lentis (lot.)  juo lęšiukas susmulkinamas ir „sumalamas“. Po operacijos skiriama optinė korekcija ir gydoma ambiopija. Pacientui gali būti įsodinamas dirbtinis lęšiukas, jei tik tam yra indikacijų.

Įgyta katarakta. Paprastai skiriamos senatvinės, komplikuotos, trauminės, spindulinės, toksinės ir kitų tipų įgytos kataraktos.

  • Senatvinė (amžiaus) katarakta (lot. cataracta senilis) dažniausiai būna abipusė, bet nevienodo intensyvumo. Senatvinė katarakta paprastai susiformuoja vyresniems negu 50 metų amžiaus žmonėms, ji gali būti žievinė, branduolinė arba mišri:
    • Žievinės senatvinės kataraktos atveju drumstėti pradeda žievės sluoksniai prie ekvato­riaus. Centrinė lęšiuko dalis ilgą laiką būna skaidri, todėl žmogus iš pra­džių mato gerai. Ligoniai skundžiasi, kad jiems prieš akis laksto „muse­lės“, tarsi užslenka debesėlis, kartais daiktai dvejinasi. Šios kataraktos skiriamos 4 stadijos.
      1. Pirmoji stadija – pradinė katarakta (lot. cataracta incipiens). Subjek­tyvių nusiskundimų gali ir nebūti arba kartojasi anksčiau minėti simpto­mai. Šoninėje šviesoje ir biomikroskopuojant drumstys atrodo pilkos juo­dame fone, o praeinančioje šviesoje – juodos raudoname fone. Be to, jos primena stipinus. Biomikroskopijos priemonėmis galima tiksliai nustatyti drumsčių lokalizaciją ir išplitimą. Pirmasis prasidedančios žievinės kataraktos požymis yra lęšiuko hidratacija – po kapsule susidaro vakuolės, susisluoksniuoja lęšiuko skaidulos, atsiranda van­deninių plyšių. Pastarieji pamažu užsi­pildo griūvančių skaidulų detritu. Pir­moji stadija trunka dažniausiai 2—3 metus ir paskui pereina į antrąją stadiją.
      2. Antroji stadija – nesubrendusi paburkusi ka­tarakta (lot. cataracta senilis nondum matura seu intumescens). Tuomet regėjimo aštrumas labai susilpnėja, nes drumstėja beveik visa žievė. Apžiūrint apšviestą iš šono arba biomikroskopuojant akies lęšiuką jis atrodo pilkas su perlamutriniu atspalviu. Patys viršutiniai lęšiuko sluoksniai būna skaidrūs, todėl nuo akies rainelės ant lęšiuko krinta pusmė­nulio formos šešėlis.  Matyti akies dugno refleksas. Lęšiukas prisigeria vandens, paburksta (lot. cataracta intumescens) todėl kartais gali pakilti akispūdis. Šios stadijos trukmė  įvairi. Pama­žu lęšiuke vandens sumažėja, priekinė kamera tampa gilesnė — kata­rakta pereina į trečiąją stadiją.
      3. Trečioji stadija – pribrendusi ka­tarakta (lot. cataracta matura). Regėjimo aštrumas toks, kad žmogus dažniausiai skiria šviesą ir tamsą, spalvas, o šviesos projekcija būna teisinga. Vis tik, visas akies lęšiukas jau būna sudrumstėjęs ir  atrodo lyg būtų pilkos spalvos. Trečiojoje žievinės senatvinės kataraktos stadijoje nebėra rainelės šešėlio ir akies dugno reflekso.
      4. Paskutinė – ketvirtoji – stadija (lot. cataracta hypernatura) – perbrendusi katarakta. Šios stadijos metu akies lęšiuko skaidulos degeneruoja, homogenizuojasi, o irstant baltymams lęšiuke padidėja osmosinis slėgis ir dėl to daugiau kameros skysčių paten­ka į lęšiuką, jo žievė suskystėja, lęšiuko apimtis padidėja – lęšiukas išburkęs – pieninė katarakta. Priekinė akies kamera vėl seklėja, šviesos spinduliai išsisklaido, dėl to kartais šviesos projekcija yra neteisinga. Kartais išvešėja subkapsulinis epitelis, dėl to kapsulė susiraukšlėja. Suskystėjusios, suirusios lęšiuko masės pamažu pradeda rezorbuotis, lęšiukas mažėja, priekinė kamera tampa gili. Rainelė, netekusi lęšiuko atramos, judinant akį virpa (lot. iridodonesis). Žievė šiek tiek praskaidrėja, branduolys nuslenka žemyn ir kabo kapsulėje lyg maišelyje (lot. cataracta Morgagni). Labai retai akies lęšiukas rezorbuojasi.
    • Branduolinė katarakta (lot. cataracta nuclearis). Jau pradinėje šios kata­raktos stadijoje žmogus blogiau mato į tolį, o į arti esantį daiktą žiūri gana ilgai ir regėjimas yra toks pat kaip anksčiau ar net pagerėja. Tai susiję su akies lęšiuko šviesolaužos koeficiento padidėjimu formuojantis kata­raktai – keičiasi akies laužiamoji galia. Tuomet lęšiuko centras kur kas stipriau laužia spindulius negu lęšiuko periferija. Dėl to medicinos literatūroje toks reiškinys kartais vadinamas katarakta su dvigubu židiniu.Apšvietus iš šono ir biomikroskopuojant lęšiukas būna žalsvai rusvas. Praeinančioje šviesoje – raudoname akies dugno fone matyti grūdėtas padrumstėjimas. Vėliau branduolys įgyja rausvai rudą ar beveik juodą spalvą (lot. cataracta brunescens). Branduolinė katarakta dažnai esti miopinėse akyse. Ji bręsta pamažu, kartais tai gali trukti ir dešimtmečius.

Senatvinės kataraktos etiologija iki šiol dar nėra iki galo aiški. Žinoma, kad jai turi reikšmės paveldėjimas, sutrikusi endokrininė sistema, susilpnėjusi medžiagų apykai­ta bei toksinių medžiagų kaupimasis akies lęšiuke.

Spindulinės kataraktos formuojasi tuomet kai kenksmingi lęšiuką veikiantys spinduliai laisvai praeina akies rageną, priekinę kamerą, o jų dalį sugeria akies lęšiukas. Nustatyta, kad lęšiukas sugeria tik trumpųjų bangų spindulius (rentgeno, neutronų, ultravioletinius, infraraudonuosius). Katarakta serga tie žmonės, kurie dirba aukštos temperatūros aplinkoje (pvz. stiklo pūtėjai, kalviai), nes čia veikia infraraudonieji spinduliai. Pradeda drumstėti akies lęšiuko užpakalinė dalis. Cataracta electrica (lot.) formuojasi trenkus žaibui arba stip­riai elektros srovei. Rentgeno, radioaktyvių spindulių sukeltos kataraktos gali atsirasti praėjus 2 – 15 metų po anksčiau minėtos rūšies spindulių poveikio. Įdomu tai, kad mokslininkams ištyrus likusiųjų gyvų po atominio sprogimo Hirosimoje ir Na­gasakyje gyventojų akis, paaiškėjo, kad kataraktogeninis poveikis buvo net 10 kar­tų stipresnis nei rentgeno ir radijo spindulių. Rentgeno ir kitos spinduli­nės kataraktos taip pat prasideda užpakalinėje akies lęšiuko dalyje.

Lęšiukai gali drumstėti apsinuodijus naftalinu, dioksibenzolu, dinitrofenolu, trinitrotoluolu, nitrodažais, ilgai ir didelėmis dozėmis varto­jant kortikosteroidus, sulfanilamidus, taip pat miotikus. Kataraktos gali formuotis ir po bukos akies traumos, pvz. kiaurai ją sužeidus.

Muštinė katarakta (lot. cataractae conlusione lentis). Sudavus per akį buku daiktu gali pradėti drumstėti jos lęšiukas nors jo kapsulė ir neplyšusi. Pakinta diosmozinis slėgis ir kamerų skystis sunkiasi į lęšiuko vidų. Dažnai atsiranda užpakalinė žvaigždės formos katarakta (lot. cataracta corticalis posterior).

Trauminė katarakta (lot. cataracta traumatica directa) atsiranda sužeidus akies lę­šiuko kapsulę, kai pro žaizdą kameros skystis sunkiasi į lęšiuko vidų. Tuomet lęšiukas išburksta ir jo masės patenka į priešakinę kamerą. Ten per ilgesnį laiką (apie kelias savaites) susigeria. Lęšiuko masės gali dirginti akies rainelę, užt­venkti kameros kampą ir sukelti glaukomos priepuolį. Tuomet akis pasidaro kieta, ragena matinė, pacientui smarkiai skauda ir jį pykina. Išeitis – ma­žinti paciento akispūdį vaistais ir operuojant pašalinti lęšiuko mases.

Antrinė katarakta (lot. cataracta secundaria), pooperacinė pasitaiko pašalinus ekstrakapsulinį lęšiuką ir lieka lęšiuko užpakalinė kapsulė, masių arba epitelinių ląstelių. Jei pooperaciniame periode nesusiformuoja fakogeninis iridociklitas ir rainelė nesuauga su lęšiuko liekanomis, tai tokia katarakta vadinama paprasta antrine katarakta, o jei susidaro sąaugos — tai an­trine komplikuota katarakta. Kartais pasilikęs lęšiuko epitelis pradeda proliferuoti — susidaro Adamiuko-Elšningo kūneliai, primenantys oro burbu­lus. Jei jų daug, regėjimas labai susilpnėja. Bendrai, dėl antrinės katarak­tos regėjimas daugiau ar mažiau susilpnėja.

Antrinei kataraktai gydyti anksčiau buvo naudojama chirurginis kelias, tačiau dabar dažniausiai gydoma lazerio spinduliais.

Kataraktos tipai
Akių gydytojo kabinetas ir įranga

SAUGI KATARAKTOS OPERACIJA

Labiausiai paplitusi vyresnio amžiaus žmonių akių liga – katarakta, kuria sergant ligonio rega silpsta, kol visiškai apankama. Ji gali būti gydoma tik chirurginiu būdu. Pakeitus lęšiuką, regėjimas dažniausiai grįžta. Kuo ankstyvesnėje ligos stadijoje kreipiamasi į gydytojus, tuo greičiau ir geresnių pooperacinių rezultatų galima tikėtis.

Kataraktos operacija yra neskausminga procedūra, atliekama naudojant vietinę nejautrą. Per akyje padarytą 2 mm mikropjūvį pašalinamas drumstas lęšiukas ir implantuojamas naujas dirbtinis. Paprastai operacija trunka 20-30 minučių. Regėjimas pagerėja jau pirmomis dienomis po operacijos ir galutinai nusistovi per keletą savaičių.

PASIRINKITE JUMS TINKAMĄ LĘŠĮ

BAZINIAI LĘŠIAI

Regėjimui atstatyti.
Kompensuoja ligonių kasos

 

Kaina:

ASFERINIAI LĘŠIAI

Geresnei regos kokybei

  • Kataraktos operacija implantuojant asferinį lęšį ryškesniam matymui tolumui užtikrinti.
  • Skaitymui reikalingi akiniai.
  • Dėl fizikos dėsnių įprastuose sferiniuose lęšiuose susidaro aberacijų, dėl ko iškraipomas vaizdas. Asferinio lęšio paviršius sukurtas taip, kad po implantacijos regėjimas tampa aštresnis, geriau matomi kontrastai ir spalvos.

 

 

Kaina:

290 

TRIFOKALINIAI LĘŠIAI

Geram matymui visais atstumais

  • Aukščiausios klasės trijų židinių lęšiai sukurti taip, kad leidžia gerai matyti be akinių visais atstumais – ir į tolį, ir iš arti, ir vidutiniu atstumu.
  • Skaitymui nereikalingi akiniai.
  • Jūsų regėjimo laisvė bus dar didesnė – ne tik vairuojant, skaitant, bet ir dirbant kompiuteriu.

 

Kaina:

990 

TORINIAI LĘŠIAI

Koreguojantys astigmatizmą

  • Kenčiantiesiems dėl astigmatizmo, problema gali būti išspręsta implantuojant torinius – astigmatizmą koreguojančius intraokulinius lęšius.
  • Skaitymui reikalingi akiniai.

Kaina:

690 

Svarbu. Bazinio tipo lęšiai dėl paprastesnės formos ir mažiau kokybiškų medžiagų mažiau apsaugo nuo antrinės kataraktos vystymosi. Kartais toks lęšis po kurio laiko keičia savo padėtį akyje ir sukelia nepatogumų. Tuo tarpu geresnės kokybės minkšti asferiniai bei trifokaliniai lęšiai dėl specialaus dizaino visuomet stabiliai laikosi akyje, mažina antrinės kataraktos atsiradimo tikimybę bei užtikrina geresnę regos kokybę.


Reikia pagalbos? Užsiregistruokite konsultacijai ir parinksime geriausiai tinkantį lęšio variantą.

AKIŲ LIGŲ GYDYTOJAI – MIKROCHIRURGAI

Mūsų akių klinikoje kataraktos operacijas atlieka tik kvalifikuoti, tarptautiniu mastu pripažinti bei solidžią patirtį turintys akių ligų gydytojai – mikrochirurgai. Susipažinkite su įvairiuose Lietuvos miestuose dirbančiais LIREMOS mikrochirurgais, kurie specializuojasi kataraktos operacijose.

Akių ligų gydytoja – mikrochirurgė Lina Socevičienė, atliekanti kataraktos operacijas Vilniaus Liremos klinikoje

Lina Socevičienė

Akių ligų gydytoja – mikrochirurgė
Akių ligų gydytoja – mikrochirurgė Lolita Pošiūnienė, atliekanti kataraktos operacijas Vilniaus Liremos klinikoje

Lolita Pošiūnienė

Akių ligų gydytoja – mikrochirurgė
Akių ligų gydytojas – mikrochirurgas Saulius Ačas, atliekantis kataraktos operacijas Vilniaus Liremos klinikoje

Saulius Ačas

Akių ligų gydytojas – mikrochirurgas
Akių ligų gydytoja – mikrochirurgė Dr.Loreta Kuzmienė, atliekanti kataraktos operacijas Kauno Liremos klinikoje

Dr.Loreta Kuzmienė

Akių ligų gydytoja – mikrochirurgė
Akių ligų gydytojas – mikrochirurgas Arūnas Miliauskas, atliekantis kataraktos operacijas Kauno Liremos klinikoje

Arūnas Miliauskas

Akių ligų gydytojas – mikrochirurgas
Akių ligų gydytojas – mikrochirurgas Audrius Valatka, atliekantis kataraktos operacijas Klaipėdos Liremos klinikoje

Audrius Valatka

Akių ligų gydytojas – mikrochirurgas

PATIKRINTAS PROCESAS GERIAUSIAM REZULTATUI

1

PRIEŠ OPERACIJĄ

Priešoperacinei apžiūrai registruojamasi iš anksto. Pateikus siuntimą kataraktos operacijai, priešoperacinė apžiūra pacientui nekainuoja.

Atvykstant pas gydytoją siuntimas neprivalomas, bet už paslaugą be siuntimo, pateikus pensininko ar neįgaliojo pažymėjimą, kaina 30€ . Prieš atliekant kataraktos operaciją, pacientas turi būti atlikęs bendruosius sveikatos tyrimus – kraujo, šlapimo ir kitus.

2

OPERACIJA

LIREMA akių klinikoje kataraktos operacija atliekama ambulatoriškai, todėl po operacijos, tą pačią dieną, ligonis išvyksta į namus. Operacijos dieną klinikoje pacientas paprastai užtrunka apie valandą.

Namuose būtina laikytis akių gydytojo nurodymų – keletą savaičių po operacijos reikia lašinti akių lašus, vengti fizinio krūvio, mažiau varginti akis ir kitus, kuriuos nurodo gydytojas. Visa tai aptarsite su gydytoju priešoperacinės konsultacijos metu.

3

PO OPERACIJOS

Mūsų klinikoje kiekvienam pacientui vykdoma pooperacinė priežiūra. Pooperacinės apžiūros atliekamos kitą dieną po operacijos, po savaitės bei po kelių savaičių. Pirmoji pooperacinė apžiūra atliekama tik mūsų klinikoje.

Vėlesnės apžiūros ir slauga gali būti atliktos bet kurioje paciento pasirinktoje sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje antrinės ambulatorinės sveikatos priežiūros (oftalmologijos) paslaugas.

DAŽNIAUSIAI UŽDUODAMI KLAUSIMAI

Kodėl atsiranda katarakta?

Aiškių priežasčių, kodėl išsivysto katarakta, nustatyta nėra. Manoma, kad tai lemia medžiagų apykaitos sutrikimas akies lęšiuke, jo struktūros pakitimai bėgant metams, taip pat – tokios ligos kaip cukraligė (diabetas), lėtinis odos uždegimas, neurodermitas ir sklerodermija. Be to, kataraktą gali lemti ir ilgą laiką didelėmis dozėmis vartojami hormoniniai vaistai bei rūkymas.

Ar galima išgydyti kataraktą be operacijos?

Vienintelis efektyvus kataraktos gydymo būdas – operacija. Vaistų, kurie praskaidrintų lęšiuką ar sustabdytų kataraktos vystymąsi nėra.

Ar katarakta serga tik vyresnio amžiaus žmonės?

Ne. Nors katarakta paprastai būdinga vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau pasitaiko atvejų, kai ja serga ir vaikai, nes lęšiuko drumstėjimas gali būti įgimtas. Taip pat retai, bet nuo šios ligos kenčia ir jauno amžiaus žmonės, kuriems katarakta gali išsivystyti dėl įvairių traumų, uždegimų ar sergant bendrinėmis ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu.

Ar yra dalykų, kuriuos galėčiau padaryti, kad išvengčiau kataraktos?

Ne. Katarakta susiformuoja dėl natūralaus senėjimo proceso, todėl nėra būdų jai sustabdyti, tačiau galite sulėtinti jos plitimą, pvz. nešiojant akinius nuo saulės, kurių etiketėje nurodoma, kad jų lęšiai apsaugo nuo UVA ir UVB spindulių.

Kaip atliekama kataraktos operacija?

Kataraktos operacija yra neskausminga procedūra, atliekama naudojant vietinę nejautrą. Per akyje padarytą 2 mm mikropjūvį pašalinamas drumstas lęšiukas ir implantuojamas naujas dirbtinis. Paprastai operacija trunka 20-30 minučių. Regėjimas pagerėja jau pirmomis dienomis po operacijos ir galutinai nusistovi per keletą savaičių.

Kurį lešį pasirinkti?

Naudojant pigesnį, bazinio standarto sulankstomą lęšį dėl paprastesnės jo formos ir mažiau kokybiškų medžiagų, iš kurių pagamintas implantas, dažniau vystosi antrinė katarakta, kartais toks lęšis po kurio laiko keičia savo padėtį akyje. Geresnės kokybės minkšti intraokuliniai lęšiai dėl specialaus dizaino stabiliai laikosi akyje visą laiką, be to mažina antrinės kataraktos tikimybę ir užtikrina geresnę matymo kokybę.

LIREMA akių klinikoje galite rinktis šiuos dirbtinius lęšius kataraktai gydyti:

  • Bazinis lęšis –  po operacijos matoma į tolį, skaitymui reikia akinių.
  • Asferinis lęšis – ryškiau matomi kontrastai ir spalvos.
  • Trifokalinis lęšis – be akinių matoma visais atstumais.
  • Torinis lęšis – koreguojamas astigmatizmas.

Ar galiu pasidaryti kataraktos operaciją nemokamai?

Taip. LIREMA akių klinika yra sudariusi sutartis su Teritorinėmis ligonių kasomis, todėl apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) bazinio standarto kataraktos operacijos kainą kompensuoja valstybė. 

Klinika siūlo ir pagerintus operacijos standartus, kai už teikiamų paslaugų kokybės pagerinimus ligonis prisideda savo lėšomis. Siūlome platų spektrą minkštų lęšių su kiekvieno paciento individualius poreikius atitinkančiomis savybėmis. Kainas rasite čia.

Kiek kainuoja kataraktos operacija?

Kataraktos operacijos kaina priklauso nuo pasirinkto lęšio. Ji gali būti atlikta nemokamai arba už papildomą priedą. Kainas galite rasti čia.

Kaip rūpintis savo akimis po operacijos?

Po operacijos praėjus valandai, žmogus išleidžiamas gydytis į namus, tačiau būtina laikytis tam tikrų gydytojo nurodymų: keletą savaičių po operacijos reikia lašinti akių lašus, vengti fizinio krūvio, mažiau varginti akis ir kt. Tai aptarsite su gydytoju priešoperacinės konsultacijos metu.

Ar galima apakti nuo kataraktos?

Taip, nuo negydomos kataraktos apankama.

Apsisprendėte kataraktos gydymui? Užsiregistruokite vizitui ir mes padėsime susigrąžinti puikų regėjimą.

Atnaujinta: 2018-12-01 21:53:47

[lirema_popup hide_from_internal=”true”]