Akių ligos
Regos organo sandara
Regos organas yra sudėtinga neuroreceptorinė sistema, priimanti ir analizuojanti tam tikro ilgio elektromagnetinių bangų šviesos dirgiklius. Regos analizatorius padeda žmogui orientuotis jį supančioje aplinkoje, pažinti išorinį pasaulį: skirti šviesą, tamsą, spalvas, daiktų formą, dydį, nuotolį, paviršiaus reljefą.
Išorinį pasaulį galima pažinti, kai regos organe analizės ir sintezės procesų veikla darni, koreguojama centrinės nervų sistemos.
Regos organo filogenezė. Neorganinėje medžiagoje, veikiant šviesai, gali vykti fotocheminiai pakitimai. Gyvų organizmų protoplazmoje fotocheminiai kitimai yra kitokio pavidalo ir kur kas sudėtingesni. Pats paprasčiausias gyvų daiktų reagavimo būdas į šviesą yra tropizmas.
Evoliucijos eigoje diferencijuojasi ląstelių jautrumas. Daugecelių gyvių kai kurios ląstelės jautrios tam tikriems dirgikliams, iš jų vėliau susidaro jutimo organai, taip pat ir organai, priimantys ir analizuojantys šviesą. Paukščių akyse yra sudėtingesnė tinklainės struktūra, veiklesnis akomodacijos prietaisas, rega daug aštresnė. Žmogaus akis, kaip optinis prietaisas, nevisiškai tobuliausias akies pavidalas, bet funkciniu atžvilgiu ji yra pranašiausia dėl įstabios centrinės nervų sistemos veiklos.
Žmogaus regos organo embriogenezė. Žmogaus regos organas pradeda formuotis labai anksti. Pirmomis savaitėmis po apvaisinimo embriono priešakiniame smegeninio vamzdelio gale iš šonų susiformuoja pūslelės — vesiculae opticae. Galvos išorėje esančios pūslelės auga, pasiekia embriono ektodermos vidinį paviršių. Apie trečią ketvirtą brendimo savaitę akių pūslelės sustorėja, įdumba, susiformuoja negilios akių taurelės, turinčios išorinę ir vidinę sienas. Vidinės sienos ląstelės išsidėsto keliais sluoksniais ir sudaro tinklainę, išorinės sienos ląstelės sudaro pigmentinio epitelio sluoksnį. Įlinkusios išorinės ektodermos raukšlė storėja ir apie šeštąją embriono formavimosi savaitę pasineria gilyn ir sudaro tuščiavidurį rutuliuką, kuris nuo ektodermos greitai atsiskiria, ir bręsta pirminis; lęšiukas. Tarpą tarp vidinės taurelės sienos ir lęšiuko užpildo mezenchima, iš kurios formuojasi stiklakūnis. Mezenchima ketvirtąjį formavimosi mėnesį susisluoksniuoja ir sudaro akies obuolio skaidulinį dangalą, tarp jo ir tinklainės susiformuoja kraujagyslinis dangalas. Mezoderminiai audiniai pagamina akies priedinius organus, organa oculi accessoria.
Nervinių laidų sistemą sudaro: regos nervas, kryžmė, regimieji laidai. Centrinę regos organo dalį sudaro tarpinių smegenų gumburas, išorinis kelinis kūnas, viršutiniai keturkalnio kalneliai ir žievinė zona, esanti pentininės vagos pakraščiuose.
Regos organo sandara. Regos organą sudaro akies obuolys, kuris optiniu nervu susisiekia su smegenimis, ir priediniai organai: akiduobė ir jos turinys, vokai, ašarų aparatas.