Ašarų aparatas

Ašarų aparatas, Apparatus lacrimalis, sudaro ašaras gaminanti sekrecinė dalis, susidedanti iš svarbiausios ašarų liaukos ir pagalbinių ašarų liaukučių, glandulae lacrimalis accessoriae, kurios išsidėstę mažomis krūvelėmis abiejų vokų junginėje.

Ašaras surenkančią dalį sudaro: ašarinės akutės, puncta lacrimalia, ašarų kanaliukai, canaliculis lacrimales, ašarinis maišelis,saccus lacrimalis ir ašarinis latakas, duetus nasolacrimalis. Ašarų liauka, glandula lacrimalis yra viršutiniame išoriniame akiduobės kampe (19 pav.). Joje skiriama akiduobinė ir vokinė dalys. Akiduobinė ašarų liaukos dalis, pars orbitalis glandulae lacrimalis, yra didesnė, palindusi po akiduobės kraštu, o ašarų liaukos vokinė dalis, pars palpebralis glandulae lacrimalis, yra mažesnė, nuo akiduobinės dalies ją skiria fascija. Ji baigiasi ties išoriniu akies kampu nedideliu gumbu. Ašarų liauką sudaro šakoti vamzdeliai. Jungiamojo audinio pertvarėlės liauką dalija į daugelį skiltelių, kuriose yra liaukučių. Ašarų liauka gamina skaidrų, bespalvį, sūraus skonio skys­ti — ašaras, kurios latakėliais nuteka iš ašarų liaukos. Latakėliai atsive­ria junginės viršutinio skliauto išoriniame krašte. Ašaros kaupiasi tarp vokų ir akies obuolio junginės. Čia susidaro ašarų upelis, rivus lacrimalis, kuriuo ašaros teka į ašarų ežerą,lacus lacrimalis.

Medialiniame akies kam­pe, ties apatinio ir viršutinio voko kyšuliukais, yra ašarų akutės (jų ange­lės 0,3 mm skersmens), pasinėrusios ašarų ežere. Nuo šių angelių prasideda viršutinis ir apatinis ašarų kanalėliai, canaliculi lacrimalis superior et inferior. Iš pradžių jie eina vertikaliai, bet greitai pasisuka stačiu kampu, gali susilieti į vieną kanaliuką ir eina ašarų maišelio link. Mirksint vokams, į kanaliukus įsiurbiamos ašaros. Ašarų maišelis, saccus lacrimalis, guli medialinės akiduobės sienelės duobutėje, fossa sacci lacrimalis. Aklinas maišelio viršus vadinamas skliautu, fornix. Apačioje jis siaurėdamas pereina į ašarinį nosies lataką, duetus nasolacrimalis. Ašaras į maišelį padeda įsiurbti žiedinio voko raumens ašarinė dalis.

Ašarinis nosies latakas guli kauliniame kanale, canalis nosolacrimalis, ir atsiveria anga, esančia po apatine nosies kriaukle. Toje vietoje nosies gleivinė sudaro ašarinę raukšlę, plica lacrimalis. Nosies gleivinei išbrinkus, užsikemša ašarų latako anga, ir ašaros į nosį nepatenka. Prisipildžius ašarų maišeliui ir kanalėliams, ašaros pradeda riedėti per skruostus.

Per dieną pasigamina 1—1,5 ml ašarų. Žmogui miegant, ašaros nesigamina. Ašarose yra 97,8% vandens, 0,85% druskų, gamaglobulino, enzimo lizocimo. Jos yra šarminės reakcijos, pasižymi baktericidinėmis ir bakteriostatinėmis savybėmis.