Regos nervas

Regos nervas, nervus opticus — tai baltoji smegenų medžiaga, kuri jungia tinklainę su smegenimis. Tinklainės ganglinių ląstelių skaidulos sudaro regos nervą. Tiriant topografiškaiai nustatyta, kad regos nerve galima išs­kirti keturias dalis: akinę, pars intraocularis, orbitinę, pars orbitalis, kaulo kanale esančią nervo dali, pars intracanalicularis, bei kaukolės dėžėje esan­čią dalį, pars intracranialis. Regos nervo dalis, esanti akies obuolio viduje, vadinama regos nervo disku, papilla nervi optici. Jis yra šviesiai rausvos spalvos, apskrito disko formos, centre yra įduba, excavatio disci. Pro ją įeina ir išeina tinklainės kraujagyslės. Regos nervo diskas yra 1,5 mm skers­mens, apsuptas fibrozinių odenos skaidulų. Jo paviršius tame pačiame kaip ir tinklainė lygyje. Iš kai kurių tinklainės vietų ateidamos neuronų ataugos kaupiasi atitinkamose regos nervo disko dalyse: iš vidinės tinklai­nės dalies atėję neuritai — vidinėje nervo dalyje, iš išorinės — išorinėje. Pluoštas skaidulų iš makulinės srities, fasciculus-papillo-macularis, guli daugiau lateraliniame regos nervo disko krašte ir tik orbitinėje regos ner­vo dalyje pasineria gilyn į nervo vidurį.

Orbitinė nervo dalis prasideda tuoj prie odenos, kiek medialiau nuo užpakalinio akies ašigalio. Nervinės skaidulos išlenda iš akies pro angą, esančią akies apvalkaluose, foramen opticum chorioideae et sclerae. Šią an­gą dengia skylėta plokštelė, lamina cribrosa.Orbitinė nervo dalis yra aps­krita, 3—3,5 mm diametro, susirangiusi „S“ pavidalu, pasiekia regos an­gą., foramen opticum.

Regos nervo skersmuo padidėja, jį dengia smegenų apvalkalai: piaarchnoidea ir dura. Tarp jų yra tarpai, kurie susisiekia su smegenų erdvė­mis.

Pars intracanalicularis nervi optici įlenda į kaulinį kanalą, canalis opti­nis, kuris yra akiduobės viršūnėje. Šioje vietoje po regos nervu guli arteria ophthalmica. Pakitimai joje gali teikti regos nervui pavojų.

Pars intracranialis nervi optici — yra 1 cm ilgio regos nervo dalis, įlindusi į kaukolės vidų. Čia susitinka abu regos nervai. Jie susilieja ir su­daro kryžmę, chiazma opticum, kuri  guli pleištikaulio vagelėje, sulcus opticus ossis sphenoidalis. Chiazmoje yra visos abiejų nervų skaidulos, ties jos viduriu yra kryžminės skaidulos iš abiejų akių medialinio tinklai­nės šono, o chiazmos šonuose yra nesusikeitusios skaidulos iš abiejų akių laterialinio tinklainės šono. Prie abiejų kryžmės šonų prisiglaudusi arteria carotis interna. Iš kryžmės išsiskiria regimieji laidai, tractus opticus, kurie neša abiejų akių tinklainės identinių pusių skaidu­las: dešinysis, tractus, iš dešinio­sios abiejų tinklainių pusės, o kai­rysis — iš kairios abiejų tinklainių pusės (10 pav.).

Regimieji laidai pasiekia po­žievinius centrus, corpus geniculatum laterale, — gumburinių sme­genų lateralinį kelinį kūną. Dalis skaidulų pasineria į pulvinar thalami ir į vidurinių smegenų keturkalnio viršutinį kalnelį, colliculus superior laminae tecti.Subkortikiniuose centruose pasibaigia tinklainės ganglinių celių dendritai, sudaran­tys trečiąjį neuroną. Iš corpus geniculatum laterale prasideda ketvir­tasis neuronas. Jo skaidulos susi­telkia užpakalinėje capsula interna dalyje ir vėliau eina į žievini ragėjimo centrą, kuris yra smegenų pakaušinėje skiltyje fissura calcarina kraštuose. Kiekvieno pusrutulio regėjimo centre yra tiksli abiejų tinklainių projekcija. Iš tinklainės perduotas įspūdis čia virsta optiniu jutimu. Žievės regėjimo centras asociacinėmis skaidulomis jungiasi su ki­tais centrais.

Keturkalnio viršutiniai kalneliai yra regos refleksinis požievinis centras. Kalnelius sudarančių neuronų aksonai pasiekia III, IV, VI galvinių nervų motorinius branduolius. Šis ryšys užtikrina bionokulinį regėjimą bei pra­deda koordinuotai nukreipti akis į žiūrimą daiktą. Viršutinių kalnelių aksonai pasiekia parasimpatinius vidurinių smegenų branduolius, todėl abi akys gali refleksiškai stebėti įvairiu atstumu esančius daiktus, taip pat jie siaurina vyzdį.