Ragena

Ragena, cornea yra sferiška. Ji užima vieną šeštąją dalį viso skaidulinio dangalo ploto ir panaši į laikrodėlio stiklelį, kurio paviršius lygus, blizgantis. Centrinė ragenos dalis ties vyzdžiu 4 mm plote labiau išgaubta 7,8 mm radiusu, periferinė dalis plokštesnė. Ragenos storis centre yra 0,6—0,8 mm, periferijoje 1,0—1,2 mm. Ragenos horizontalus skersmuo suaugusio žmogaus akyje yra 11—12 mm, o vertikalus — 10,5—11 mm. Ragena yra skaidri, turinti apie 75% vandens, sudaryta iš skaidrių skaidulų ir ragenos ląstelių.

Histologiškai tiriant paaiškėjo, kad rageną sudaro 5 sluoksniai:

• daugiasluoksnis epitelis,
• priekinė elastinė membrana (Bowmano). Ji yra plona (0,01 mm), homogeninė, su angutėmis nervams, jungiasi su ragenos stroma, yra atspari traumoms ir bakterijoms, sunaikinta neatsistato, nesiekia ragenos krašto,
• ragenos stroma, subsianiia propria corneae. Ji sudaryta iš fibrilių, kurios jungiasi į pluoštus. Tarp plokštelių yra ragenos ląstelės, keratoblastai su dideliu branduoliu, klajoklinės celės bei baltieji kraujo kūneliai,
  užpakalinė elastinė membrana, membrana Descemeti, yra skaidri kaip stiklas, homogeninė, elastinga, atspari cheminėms medžiagoms bei patologiniams poveikiams,
• užpakalinis ragenos epitelis, epithelium posterius corneae (3 pav.).

Kraujagyslių ragena neturi, ją maitina priekinės krumplyninės arterijos, reti vasculosum pericorneale, priekinės kameros skystis.

Rageną inervuoja krumplyniniai nervai, nn. ciliaris breves, kurie ateina iš ganglion ciliare; sensorinę inervaciją skleidžia trišakio nervo pirmoji šaka, n. ophthalmicus. Šio nervo šakutės, n. ciliares longi, sulenda į akį užpakalinėje obuolio dalyje ir kartu su ilgosiomis krumplyninėmis arterijomis ateina iki priekinės akies obuolio dalies. Prie ragenos krašto, limbus corneae, šakojasi, sudarydamos nervų rezginį, netenka mielininių apvalkalų ir sulenda į ragenos audinį, po priekine elastine membrana sudaro nervinį tinklą. Iš čia besiraizgančios šakutės po epiteliniu sluoksniu sudaro antrą plonų nervų tinklą, o smulkios šakelės išsišakoja epiteliniame ragenos sluoksnyje. Manoma, kad ragenos nervai turi ne tik sensorinių, bet ir vegetacinių nervų skaidulų, atėjusių išganglion ciliare. Ragena gali labai jautriai reaguoti į įvairius dirgiklius.

Ragena, kaip dalis išorinės kapsulės padeda išlaikyti akies obuolio formą praleidžia į akį šviesos spindulius ir juos laužia maždaug 43 dioptrijų galia.