Akies obuolio sumušimai be fibrozinio dangalo plyšimo

Sumušus akis, gali pakisti įvairios akies obuolio dalys. Todėl reikia apra­šyti šiuos pakitimus, laikantis anatominio principo.

1) Junginės pakitimai. Būna nedidelių kraujosruvų.

2) Ragenos pakitimai. Dažniausiai būna:

• ragenos epitelio de­fektas;
• ragenos drumstys;
• descemeto membranos ply­šimai.

Ragenos epitelio defektas, erosio cornea. Šis defektas atsiran­da dėl ragenos mikrotraumų (dulkių, smėlio, medžio šakų ir kt.).

Klinika: akį skauda, ji ašaroja, bijo šviesos, atsiranda blefarospazmas. Erozijos vieta, užlašinus 1% fluoresceino tirpalu, nusidažo žalia spalva. Nedidelės erozijos epitelizuojasi per 3—4 dienas.

Komplikacijos: trauminis keratitas, keratitis traumatica, arba ra­genos opa, ulcus corneae.

Gydymas: dezinfekuojančių tirpalų instiliacijos, vitaminų lašai, šaltalankio aliejus.

Ragenos drumstys. Jos atsiranda paburkus ragenai, kai pa­žeidžiamas endotelis ir Descemeto membrana ir priekinės kameros skys­tis patenka į rageną. Ragenos drumstys gali atsirasti sutrikus kraujotakai ir padidėjus akispūdžiui. Drumstys būna įvairiausių formų — verpstės, žiedo, apvalios ir kt.

Gydymas: dehidratacija.

Descemeto membranos plyšimai. Jie yra vertikalių ir įstri­žų linijų formos. Vėliau gali atsirasti netaisyklingas astigmatizmas ir ragenos ektazija. Astigmatizmas koreguojamas kontaktinėmis linzėmis.

3) Priekinės kameros pakitimai. Dažniausiai pasitaiko:

• kraujosruva priekinėje kameroje, hyphaema;
• priekinės kameros gylio pakitimai.

Kraujosruva priekinėje kameroje, hyphaema. Kraujas į priekinę kamerą patenka pažeidus rainelę, krumplyną ir plyšus Šlemo ka­nalui. Esant nedidelėms kraujosruvoms, priekinės kameros skystis opalescuoja, o eritrocitai nusėda ant užpakalinio ragenos paviršiaus apačioje, išsidėstydami trikampiu, kurio smailusis galas atsuktas į ragenos centrą. Dažniausiai būna dalinės hifemos, rečiau — pilnos. Dalinės hifemos uži­ma apatinę kameros dalį (LXXXVIII pav.), o skystis virš jų būna drumstas.

Gydymas. Skirti diakarbą per os, leisti į veną 10% natrio chlorido tirpalą, gerti askorbininę rūgštį arba askorutiną, kartais  fibrinolitikus sušvirkščiame parabulbariai. Dažniausiai hifema rezorbuojasi per 4—6 dienas. Nepatartina naudoti midriatikų, nes gali atsirasti antrinė hifema. Kartais ji ilgai nesirezorbuoja, dažniausiai — dėl akies hipertenzijos. Tuomet taikomas chirurginis gydymas: ragenos paracentezė limbo srityje ir plaunama priekinė kamera. Ilgai egzistuojant hifemai, ragena gali persi­sunkti krauju, imbibitio corneae, tuomet sumažėja regos aštrumas. Kraujas ragenoje ilgai nesirezorbuoja.
b) Priekinės kameros gylio pakitimai. Priekinė kamera gali gilėti, seklėti, pasidaryti nevienodo gylio. Visa tai dažniausiai priklauso nuo  lęšiuko  padėties  pakitimų.

4) Rainelės ir vyzdžio pakitimai. Dažniausiai būna tokie pakitimai:

• rainelės atplyšimas nuo šaknies, iridodialysis;
• rainelės vyzdinio krašto plyšiai;
• rainelės spalvos pakitimai;
• vyz­džio formos pakitimai;
• vyzdžio skersmens pakitimai.

Rainelės atplyšimas nuo šaknies, iridodialysis. Rainelės šaknis yra plona, todėl sumušus akį, ji neretai plyšta. Dažniausiai pasitai­ko dalinė iridodializė, rečiau — pilna, aniridia traumatica. Esant dalinei iridodializei, rainelės periferijoje matyti jos defektas (LXXXVIII pav.) — netaisyklingos formos vyzdys. Jeigu optinės terpės skaidrios, tai praei­nančioje šviesoje akies dugno refleksas matyti ir vyzdžio, ir šaknies atplyšimo vietoje. Gali būti monokulinis dvejinimasis.

Rainelės vyzdinio krašto plyšiai. Matyti defektai rainelės vyzdiniame krašte (LXXXVIII pav.). Gali būti pažeistas vyzdį siauri­nantis  raumuo.  Vyzdys — platus.

Rainelės spalvos pakitimai. Rainelės spalva keičiasi esant trauminiam iritui ar iridociklitui, o kai yra kraujosruva, — rainelė darosi tamsesnė. Tai gerai pastebima šviesiose rainelėse.

Vyzdžio formos pakitimai. Vyzdys gali būti ovalo, kriaušės, poligonalinės formos. Jei rainelėje nėra anatominių pakitimų, tai mano­ma, kad vyzdžio forma keičiasi dėl krumplyno pažeidimo. Vyzdys būna netaisyklingas ir dėl užpakalinių sinechijų (iridociklito, hifemos).

Vyzdžio skersmens pakitimai. Trauminis vyzdžio susiaurėjimas, miosis, būna retai, išsiplėtimas, midriasis, — dažnas reiškinys. Miozė gali būti dėl akomodacijos spazmo, padidėjus kraujospūdžiui rainelės kraujagyslėse ar vegetacinės distonijos, midriazė — dėl akomoda­cijos paralyžiaus.

5) Krumplyno pakitimai. Dažniausiai aptinkami tokie pakitimai:

• Akomodacijos paralyžius. Po kraujosruvų į krumplyną gali atsirasti akomodacijos paralyžius. Vyzdys platus, ligonis blogai mato iš arti, akomodacijos nėra.
• Akomodacijos spazmas. Būna nedažnai. Vyzdys siauras. Pablogėja regėjimas į tolį.
• Trauminė trumparegystė. Esant didelei kraujosruvai, krumplynas išburksta.  Sumažėja jo skersmuo, lęšiuko raištis atsipalaiduoja, lęšiukas išsigaubia. Atrodo, kad įvyko akomodacijos spazmas. Tačiau iš tikrųjų spazmo nėra, o yra trauminė trumparegystė, kuri praeina mažėjant krumplyno paburkimui.
• Krumplyno plyšimai. Dėl sumušimų krumplynas gali atplyšti nuo savo prisitvirtinimo vietos, ciklodialysis, arba įplyšti kitose vietose. Tuomet kraujas pateks į stiklakūnį.

6) Lęšiuko pakitimai. Dažniausiai pasitaiko:

• • Lęšiuko drumstis, cataracta. Jis drumstėja plyšus kapsulei ir patekus kameros skysčiui į lęšiuką, arba nuo baltymų koaguliacijos, kuri įvyksta sumušus akį. Kataraktų formos — labai įvairios. Gali būti priekinės ir užpakalinės subkapsulinės, priekinės ir užpakalinės (žvaigž­dės formos) žievinės kataraktos. Jos gali būti dalinės ir pilnos, stacionari­nės ir progresuojančios. Kartais po sumušimo priekiniame lęšiuko paviršiuje atsiranda žiedo pavidalo drumstis — Fosijaus katarakta. Ji susi­deda iš pigmento krislelių, atitrūkusių nuo rainelės pigmentinio epitelio ir prilipusių prie lęšiuko kapsulės. Ši katarakta išnyksta negydoma.

Gydymas. Jei regos aštrumas geras, kataraktos gydyti nereikia. Kitais atvejais — gydymas chirurginis — daroma kataraktos ekstrak­cija, rečiau — optinė iridektomija.

• Lęšiuko padėties pakitimai. Akies obuolio sumušimų at­veju, kai pažeidžiamas lęšiuko raištis, gali būti:
  1) nepilnas lęšiuko išnirimas, subluxatio lentis 
  2) pilnas lęšiuko išnirimas, luxatio lentis.

Nepilnas lęšiuko išnirimas. Simptomatika priklausys nuo lę­šiuko dislokacijos laipsnio. Esant didelei dislokacijai, lęšiuko ekvatorius atsidurs vyzdžio srityje (LIII pav.). Tuomet sumažėja regos aštrumas, gali būti monokulinis dvejinimasis, refrakcija sustiprėja. Priekinė kamera būna netolygi, seklesnė į dislokacijos pusę. Priešingoje dislokacijai pusėje, ligo­niui vartant akį, galima pastebėti drebančią rainelę, iridodonesis. Tiriant praeinančioje šviesoje vyzdžio srityje matyti lęšiuko ekvatorius — tamsi lanko formos juosta. Akies dugnas atrodo dvigubas, nes dalis spindulių eina pro belęšę sritį, kita dalis — pro lęšiuką. Dažnai būna stiklakūnio išvarža į priekinę kamerą.

Esant nedidelei dislokacijai, lęšiuko ekvatorius yra už rainelės ir jo nematyti vyzdžio srityje. Diagnozei nustatyti labai svarbūs simptomai yra drebanti rainelė ir nevienodo gylio priekinė kamera (gilesnė — priešingai dislokacijos krypčiai).

Lęšiuko dalinio išnirimo atvejais dažna komplikacija yra antrinė glaukoma.

Gydymas: dažniausiai chirurginis — pašalinti lęšiuką. Jei akispūdis normalus ir dislokacija nedidelė, tokius ligonius galima ir neoperuoti, tačiau juos reikia stebėti, nes antrinė glaukoma gali atsirasti vėliau.

Pilnas lęšiuko išnirimas. Sumušus akies obuolį, lęšiukas gali išnirti į priekinę kamerą, į stiklakūnį ir po jungine (jei yra subkonjunktyvinis odenos plyšimas).

Lęšiukui išnirus į priekinę kamerą, sumažėja regos aštrumas, labai skauda akį. Priekinė kamera gili, joje matyti lęšiukas, kuris atrodo kaip gelsvas alyvos lašas. Išniręs lęšiukas blokuoja vyzdį ir priekinės kameros kampą. Sutrinka akies vidaus skysčių apytaka. Prasideda ūmus antrinės glaukomos priepuolis.

Gydymas: chirurginis urgentinis — pašalinti lęšiuką iš priekinės kameros.

Lęšiukui išnirus į stiklakūnį, sumažėja regos aštrumas, susilp­nėja refrakcija. Priekinė kamera gili, yra iridodonezė. Biomikroskopuojant nematyti lęšiuko optinio pjūvio. Oftalmoskopuojant lęšiukas matyti apatinėje akies dugno dalyje. Komplikacijos: antrinė glaukoma ir iridociklitas.

Gydymas: jei nėra komplikacijų, paprastai negydoma, tačiau ligonį reikia stebėti. Esant komplikacijoms, gydyti chirurgiškai, pašalinti lęšiu­ką iš stiklakūnio. Operacijos išeitys regos funkcijų požiūriu dažnai būna blogos.

Lęšiukas po jungine gali išnirti tuomet, kai sumušimo metu plyšta odena, o junginė lieka nepažeista. Regos aštrumas sumažėja, priekinė kamera gili, yra iridodonezė. Vyzdys netaisyklingos formos ir dislokuotas į odenos plyšio pusę. Išnirimo vietoje junginė būna pakilusi. Labai svarbus simptomas yra akies hipotonija ir lokalus skausmas palpuojant akies obuo­lį lęšiuko išnirimo projekcijoje.

Gydymas: chirurginis urgentinis — šalinti išnirusį lęšiuką per jun­ginės pjūvį ir užsiūti odeną.

7. Stiklakūnio pakitimai. Sumušus akies obuolį, stiklakūnyje gali atsirasti kraujosruva, haemophthalmus. Kraujas į stiklakūnį patenka iš krumplyno ar tinklainės kraujagyslių. Kraujosruva gali būti dalinė ar pilna. Jei kraujosruva dalinė, praeinančioje šviesoje akies dugno rožinio reflekso fone matyti tamsios drumstys, ypač intensyvios apatinėje dugno dalyje. Esant pilnai kraujosruvai, būna tokie simptomai: labai mažas regos aštrumas, nėra akies dugno reflekso tiriant praeinančioje šviesoje, rožinis refleksas iš stiklakūnio tiriant židininiu apšvietimu.

Gydymas: gali būti konservatyvus ir chirurginis. Taikomas, vikazolis, dicinonas, askorutinas, po kelių dienų — rezorbcinė terapija (10% natrio chlorido tirpalas, diakarbas), fermentiniai preparatai (fibrinolizinas, kolalizinas, lidazė, papainas). Kraujo rezorbciją skatina autochemoterapija, hemodezas, ultragarso ir lazerio terapija. Konservatyvus gydymas dažniausiai būna efektyvus, jei kraujosruva dalinė. Pilnos kraujosruvos atvejais po konservatyvaus gydymo lieka intensyvių stiklakūnio drumsčių, vitreoretinalinių sąaugų, proliferuojantis retinitas. Vėliau gali atsiras­ti trakcinė tinklainės atšoka. Esant intensyvioms stiklakūnio drumstims, taikomas chirurginis gydymas — pašalinamas drumstas stiklakūnis (vitrektomija). Vietoj pašalinto stiklakūnio, į akies vidų įvedami jo pakaita­lai — izotoninis natrio chlorido tirpalas, ligonio cerebrospinalinis skystis, ar sintetiniai klampūs preparatai — luronitas, chonsuridas ir kt.

8. Tinklainės pakitimai. Po akies obuolio sumušimų tinklainėje daž­nai būna tokių pakitimų:

• tinklainės sutrenkimas. Sumušus akies obuolį, iš pradžių kraujagyslės spazmuoja, vėliau kapiliarai išsiplečia ir tinklainė išburksta. Tada akies dugne matyti rusvai balkšvas arba baltas plotas. Tai Berlino drumstis, kuri gali būti bet kurioje akies dugno vietoje. Tinklainės pažeidi­mo vietoje gali atsirasti jos distrofija.Gydymas: natrio chlorido hipertoninis tirpalas į veną, diakarbas, askorutinas.
• tinklainės kraujosruvos. Jos atsiranda tuomet, kai pažeidžia­mos tinklainės kraujagyslės ir dažniausiai būna geltonosios dėmės srityje, šalia jos arba netoli regos nervo disko. Kraujosruvos panašios į įvairios formos raudonas dėmes. Tinklainės kraujosruvų pasekmės įvairios: taš­kinės kraujosruvos gali visiškai rezorbuotis, didelių kraujosruvų vietoje gali susiformuoti proliferuojantis retinitas, o vėliau — atšokti tinklainė. Dažniausiai bloga prognozė, esant kraujosruvai geltonojoje dėmėje.Gydymas: 10% natrio chlorido tirpalo injekcijos į veną, diakarbas, askorutinas, fibrinolitiniai preparatai, kortikosteroidai, dicinonas.
• tinklainės plyšiai ir atšokimas. Dėl sumušimų tinklainė gali plyšti. Su tinklainės plyšiais yra susijęs jos atšokimas, ablatio retinae. Dažniausiai tinklainė atplyšta nuo dantytosios linijos — tinklainės dezinsercija ar priekinė dializė. Periferijoje matyti pailgas raudonas plotas — gyslainė. Atšokusios tinklainės vietoje akies dugnas yra balkšvas, paviršius nelygus, banguotas, kraujagyslės tamsiai raudonos, vingiuotos. Akių sumušimų metu gali plyšti geltonoji dėmė. Tuomet matyti raudonas, taisy­klingos apvalios formos plotas, kurio dydis nuo 0,25 iki 1,0 regos nervo skersmens.Gydymas: tinklainės atšoka gydoma chirurgiškai, tinklainės plyšiai (ypač geltonosios dėmės) — fotokoaguliacija.

9. Gyslainės pakitimai. Būna gyslainės plyšys. Plyšio vietoje visada yra kraujosruva, todėl iš pradžių plyšio nematyti. Kai kraujosruva rezor­buojasi, oftalmoskopuojant matyti baltų linijų ar pusmėnulių formos plotai. Jeigu gyslainės plyšys yra geltonosios dėmės srityje, tai prognozė funkcijų požiūriu bloga. Kartais plyšio vietoje vėliau atsiranda prolife­ruojantis retinitas.

Gydymas: reikia gydyti gyslainės kraujosruvas (taip pat kaip ir tinklainės).