Simpatinė oftalmija

Tai lėtinis uveitas nesužeistoje akyje. Akis, kurioje po kiaurinio sužeidimo prasidėjo iridociklitas, vadinama simpatizuojančiąja, o antroji — simpatizuotąja. Procesas pirmoje akyje vadinamas simpatizuojančiu uždegimu, antrojoje — simpatine oftalmija.

Simpatinės oftalmijos etiologija ir patogenezė yra neaiškios. Skiriamos trys pagrindinės teorijos:

• infekcinė,
• alerginė,
• neurociliarinė.

Infekcinės teorijos autoriai nurodo, kad iš pažeistos akies į sveikąją patenka bakterijos arba simpatinę oftalmija sukelia virusai. Alerginės teorijos šalininkai teigia, kad uogeną sensibilizuoja jos irimo produktai, kurie atsiranda po traumos. Neurociliarinės teorijos šalininkai simpati­nę oftalmiją sieja su ciliarinių nervų dirginimu sužeistoje akyje ir dirgini­mo perdavimu į sveikąją akį.

Simpatinei oftalmijai atsirasti reikia šių faktorių:

• kiaurinio sužeidi­mo;
• fibrininio-plastinio vangaus uveito sužeistoje akyje;
• tam tikro laiko tarp traumos ir simpatinės oftalmijos pradžios. Nustatyta, kad simpatinė oftalmija atsiranda ne anksčiau kaip po 12—14 dienų po kiaurinio sužeidimo. Dažniausiai ji prasideda po vieno mėnesio. Akyje po kiaurinio sužeidimo uveitas gali būti su paūmėjimais, o simpatinė oftalmija gali atsirasti ir po daugelio metų.

Klinika. Skauda nesužeistąją akį, ji bijo šviesos, atsiranda gilioji ir mišri injekcija, precipitatai ant ragenos užpakalinio paviršiaus. Pakin­ta rainelės spalva, atsiranda užpakalinių sąaugų. Gali būti cirkuliarinių sąaugų, (seclusio pupillae,) arba vyzdys visai užauga (occlusio pupillae). Vystosi antrinė glaukoma, komplikuota katarakta, stiklakūnyje atsiranda standžiių drumstų sijų. Būna akies hipotonija, o vėliau — akies obuolio subatrofija.

Simpatinės oftalmijos klinikinės formos:

• fibrininė-plastinė,
• serozinė,
• neuroretininė.

Pirmajai formai būdingos užpakalinės sinechijos, antrajai — precipi­tatai, o užpakalinių sąaugų nedaug, jos nestiprios. Neuroretininė forma pasitaiko retai. Ja sergant, regos nervo disko ribos būna neryškios, tinklainės paburkimas užima ir geltonosios dėmės sritį.

Profilaktika. Geriausia — tai sužeistos akies enukleacija. Kadangi simpatinė oftalmija atsiranda ne anksčiau kaip po 2 savaičių po kiaurinio sužeidimo, tai tuo laiku reikia labai intensyviai gydyti trauminį uveitą. Kai iridociklitas pereina į vangų, lėtinį ir sužeista akis būna akla, ne­graži, tą akį reikia pašalinti.

Gydymas: jei sužeistąja akimi žmogus nemato — ją reikia pašalinti. Tačiau esant nors nedideliam regos aštrumui, nereikia skubėti šalinti akies obuolį, nes sužeistoji akis, apakus antrajai dėl simpatinės oftalmijos, gali būti geriau reginčiąja.

Gydoma kortikosteroidais, antibiotikais, sulfanilamidais, hiperto­niniais tirpalais, disensibilizuojančiais preparatais, midriatikais. Esant antrinei glaukomai, komplikuotai kataraktai, reikia gydyti chirurgiškai.

Prognozė — dažniausiai bloga.