Kaip parinkti akinius ir išrašyti receptą

Akinių parinkimui yra gaminami stiklų rinkiniai, kuriuose poriniai, pliusiniai ir minusiniai, sferiniai ir cilindriniai stiklai išdėstyti jų laužia­mosios galios didėjimo tvarka: sferiniai nuo 0,25 iki 20,0 D, cilindriniai — nuo 0,25 iki 6,0 D.

Stiklų rinkiniui priklauso ir bandomieji rėmeliai, į ku­riuos galima iš karto sudėti kelis stiklus, ir jeigu naudojamas cilindrinis stiklas — jį įdėti.
Išrašant receptą akiniams nurodoma, koks ir kokio stiprumo stiklas (sferinis ar cilindrinis, teigiamas ar neigiamas) skiriamas kiekvienai akiai atskirai. Recepte taip pat reikia nurodyti atstumą tarp vyzdžių centrų, distantia pupillarum, Dp, milimetrais. Jis matuojamas paprasta liniuote ar specialiai tam skirtais prietaisais. Nulinę liniuotės padalą rei­kia dėti prie vieno vyzdžio išorinio krašto ir žiūrėti, ties kuria padala yra kitos akies vyzdžio vidinis kraštas. Tiriamasis tuo metu turi žiūrėti tiesiai prieš save. Atstumas tarp vyzdžių centrų labai svarbus, norint tei­singai centruoti stiklus.

Skiriant cilindrinius ar sferocilindrinius stiklus, būtina nurodyti, kaip reikia įdėti cilindrinio stiklo ašį, — tuomet naudojamasi TABO (Technische Anstalt für Brille der Optik) schema.

Akinių stiklo stiprumas ir rūšis nustatomi specialiais prietaisais — dioptrimetrais. Kai neturime dioptrimetro, nustatyti, ar stiklas yra suglaudžiantis, ar paskleidžiantis spindulius, galime taip: laikome nežinomą akinių stiklą 20 cm atstumu nuo savo akių, ir judindami jį į kairę ir į deši­nę žiūrime, kas darosi su lango rėmais. Jeigu jie stovi vietoje, vadinasi, turime plokščią, arba neutralų, stiklą, jei lango rėmai juda ir jų judėjimas sutampa su stiklo judėjimo kryptimi, turime įgaubtą — minusinį — stiklą, jei lango rėmai juda priešinga kryptimi negu stiklas, jis yra išgaubtas — pliu­sinis.