Astenopija

Astenopija (gr. asthenes — silpnas + ops — akis) vadiname akių nuovargį, kurį sukelia įtampa žiūrint į smulkius objektus. Jos požymiai: dažnai skauda galvą, ypač dirbant smulkius darbus, akių skausmas, spaudimas, karštis, gėla kaktoje ir smilkiniuose (praeina nutraukus smulkų darbą), šokinėja raidės, eilutės, dvejinasi, akys ašaroja, gali pykinti, trūkčioti veidas ir vokai, kartais būna migrena.

Astenopija gali būti akomodacinė, asthenopia accomodativa. Jos priežastis — akomodacijos parezė, nekoreguota toliaregystė, astigmatizmas, presbiopija.

Raumeninę astenopija, asthenopia muscularis, gali sukelti heteroforijos, kai sutrinka akį judinančio aparato veikla. Dažniausiai raumeninė astenopija atsiranda dėl trumparegystės, kai nėra pusiausvyros tarp konver­gencijos ir akomodacijos. Konvergencijos sutrikimas ir su juo susijusi raumeninė astenopija taip pat gali būti infekcinių ir kitų ligų, lėtinių in­toksikacijų padarinys.

Nervinė astenopija, asthenopia nervosa, būdinga ligoniams su vege­tacinės distonijos požymiais, gali atsirasti ir dėl neurozių, isterijos, kai akyse nerandama jokių priežasčių skųstis jų nuovargiu. Simptominė astenopija, asthenopia symptomatica, — tai simptomas, lydintis kai kurias uždegimines akių (konjunktyvitas, blefaritas) ir priedinių veido daubų ligas.

Kartais astenopija būna mišri — ir akomodacinė, ir raumeninė, kai silpna ir akomodacija, ir konvergencija.

Dirbtinę astenopija, asthenopia artificalis, gali sukelti  rėmeliuose blogai centruoti akinių stiklai.

Gydymas. Refrakcijos ydas ir presbiopiją koreguoti akiniais ir prizminiais stiklais. Stiprinti visą organizmą, ypač daug dėmesio skirti akių higienai.