Presbiopija

Lęšiukas dėl nuolat jame vykstančių fiziologinių pokyčių ilgainiui, nors ir labai nežymiai (iki 0,0001 D per dieną), standėja. Todėl gana ilgai nejaučiame, kad silpnėja akomodacijos pajėgumas, dėl kurio artimiausias gero matymo taškas visą laiką pamažu tolsta nuo akies. Tik apie 40 — 45-uosius gyvenimo metus artimiausias gero matymo taškas taip nutolsta nuo akies, kad žmogus negali skaityti, rašyti ir dirbti kitų smulkių darbų iš įprasto — 30—33 cm atstumo. Toks fiziologinis su amžiumi susijęs akomodacijos nusilpimas vadinamas presbiopija (gr. presbys — senas + ops — akis), t. y. senatvinė toliaregystė, senažiūrumas.

Akomodacijos pakitimai, susiję su amžiumi, parodyti Donderso 1864 m.   sudarytoje  schemoje  (44  pav.).

Apie 60-uosius gyvenimo metus akies akomodacinis pajėgumas priar­tėja prie nulio, ir artimiausias gero matymo taškas nusikelia į begalybę.

Pradedant tolti artimiausiam gero matymo taškui, skaityti ir dirbti kitus smulkius darbus įmanoma tik atitraukus objektą nuo akių į didesnį negu 33 cm atstumą. Tas atstumas vis didėja. Gali atsirasti galvos skausmai, pykinimas, dažni lėtinio konjunktyvito požymiai. Padėti galima, paskyrus akinius dirbti iš arti. Akiniai parenkami atsižvelgiant į žmogaus amžių, akių klinikinę refrakciją bei darbo pobūdį. Emetropui ir hipermetropui skiriami abipus išgaubti (pliusiniai) stiklai. Renkant akinius dirbti 30—33 cm atstumu, vadovaujamasi šia schema (1 lentelė).

Jei žmogus dirba žiūrėdamas iš tolesnio negu 30—33 cm atstumo (muzikantai, staliai, dailidės ir kt.), skiriami akiniai, 1,0—1,5 D silpnesni nei nurodyta lentelėje. Skaityti skiriama antra pora akinių.

1 lentelė. Optinis stiklų stiprumas esant presbiopijai.

Vyresniems kaip 60 metų amžiaus žmonėms akinių stiklo stiprumas nesikeičia, nes su 3,0 D stiklu artimiausias gero matymo taškas (emetropui) atitinka 33 cm, t. y. normalų atstumą dirbti iš arti.