Akomodacijos sutrikimai

Akomodacijos spazmas. Jį sukelia susitraukęs krumplyno raumuo, kuris neatsipalaiduoja ir tuomet, kai akomodacija nereikalinga. Esant akomo­dacijos spazmui, tolimiausias gero matymo taškas artėja prie akies, silpsta regėjimo aštrumas. Kartu susiaurėja vyzdžiai, miosis, susilpnėja jų reak­cija į šviesą. Atsiranda akomodacinė mikropsija — daiktai atrodo mažesni negu yra iš tikrųjų. Subjektyviai ir objektyviai tiriant refrakciją, randama trumparegystė, kuri išnyksta įlašinus midriatikų. Tokią akies būklę vadiname netikrąja trumparegyste — pseudomiopija.

Akomodacijos spazmas gali būti funkcinis. Jis atsiranda dėl akomodacijos nuolatinės įtampos ilgai dirbant smulkius darbus iš arti. Tai ypač būdinga toliaregiams ir astigmatizmo ydą turintiems vaikams ir jaunuo­liams. Akomodacijos spazmas gali pasitaikyti ir asmenims su normalia refrakcija (kai akomodacija silpna), taip pat nekoregavus presbiopijos. Kita funkcinio akomodacijos spazmo priežastis — didelis jautrumas miotikams ar jų perdozavimas, taip pat neurozės, isterija.

Organinį akomodacijos spazmą gali  sukelti krumplyno paburkimas ir hiperemija sumušus akies obuolį, myopia traumatica, taip pat vartojant diuretikus, sulfanilamidus, ganglioblokatorius, neuroleptikus. Šie vaistai dažnokai alergiškai veikia krumplyno raumenį (jis paburksta).

Gydymas. Ametropijos, presbiopijos korekcija tinkamais stiklais. Midriatikai lašinami kelias dienas ar savaites. Reikia nutraukti medika­mentų, sukėlusių spazmą, vartojimą. Stiprinti visą organizmą. Laikytis akių higienos dirbant smulkius darbus.

Akomodacijos paralyžius. Jis ištinka tuomet, kai krumplyno raumuo visai nesusitraukia arba susitraukia kur kas silpniau negu prieš susergant.

Artimiausias gero matymo taškas nutolsta nuo akies. Daiktai atrodo dides­ni negu yra iš tikrųjų, macropsia accomodativa. Kiti simptomai tokie pat kaip presbiopijos.

Akomodacijos paralyžius gali būti vienpusis ir abipusis. Kartu gali būti pažeistos vyzdį sutraukiantį raumenį inervuojančios n. oculomotorius šakutės. Kai vienu metu neveikia m. ciliaris ir m. sphincter pupillae, turime vidinę oftalmoplegiją, ophthalmoplegia interna. Tada vyzdys maksimaliai išsiplėtęs, nereaguoja į šviesą, toliaregis ir emetropas blogai mato arti esančius daiktus, trumparegis mato daiktus, esančius jo tolimiau­siame gero matymo taške.

Akomodacijos paralyžius gali būti dirbtinis (medikamentinis). Jis sukeliamas įlašinus midriatikų. Įlašinus atropino, jis trunka 10—14 d., skopolamino — 3—4 d., homatropino — 6—12 val.

Periferinis akomodacijos paralyžius gali būti vienpusis: jis ištinka sumušus akies obuolį ir atsiradus kraujosruvai krumplyne dėl simpa­tinės oftalmijos, orbitos uždegimų, navikų, traumų, pažeidus ganglion ciliare ar n. oculomotorius. Abipusis akomodacijos paralyžius gali būti toksinis, t. y. apsinuodijus atropino preparatais, dėl krumplyno raumens silpnumo — rekonvalescentų  po  sunkios   ligos,  po  sunkaus  gimdymo.

Centrinės kilmės akomodacijos paralyžius ištinka dėl akomoda­cijos centrų pažeidimo sergant difterija, botulizmu, meningitu, išsėtine skleroze, taip pat dėl kaukolės pagrindo lūžių, galvos smegenų navikų.

Gydymas. Gydyti ligą sukėlusią akomodacijos paralyžių. Į akis galima skirti lašinti pilokarpino. Simptominis — emetropams ir hipermetropams skirti akinius dirbti iš arti.