Klinikinė akies refrakcija, jos rūšys

Klinikoje svarbi ne tiek fizinė akies refrakcija, kiek jos santykis su akies ašies ilgiu, t. y. ar akies pagrindinis židinys lygiagretiems spinduliams su­tampa su tinklaine. Pagrindinio akies židinio santykį su akies ašies ilgiu vadiname klinikine refrak­cija. Jei akies ašies ilgis atitinka akies pagrindinio židinio nuoto­lį, lygiagretūs spinduliai, perėję akies optinę sistemą, susikerta tinklainėje. Tokią refrakciją vadiname taisyklinga — emetropija, o akį — normalia akimi. Jeigu santykis tarp akies ašies ilgio ir akies laužiamosios ga­lios stiprumo yra sutrikęs, ly­giagretūs spinduliai, perėję akies optinę sistemą, susikerta prieš tinklainę arba už jos, tai turime ydingą refrakciją — ametropiją. Ametropija (per stipri ar per silpna, palyginti su taisyklin­ga, refrakcija) gali būti dėl optinės sistemos laužiamosios galios savitumų, ametropia dioptrica, arba dėl akies ašies ilgio paki­timų, ametropia axialis. Pagal akies ašies ilgio ir akies optinės sistemos laužiamosios galios san­tykį skiriame tris klinikinės refrakcijos rūšis (39 pav.).

Emetropija (E). Taisyklinga refrakcija (gr. emmetros — dera­mas, tinkamas +ops — žvilgsnis, akis) yra tuomet, kai akies opti­nės sistemos pagrindinio židinio nuotolis sutampa su tinklaine. Emet­ropija nenurodo nei akies ašies ilgio, nei tos akies optinės sistemos lau­žiamosios galios. Ji tik paaiškina, kad tarp akies optinės sistemos lau­žiamosios galios ir akies ašies ilgio yra taisyklingas santykis.

Tokia akis pritaikyta iš begalybės sklindantiems lygiagretiems spin­duliams. Begalybė ir yra tolimiausias emetropos akies gero matymo taškas (punctum remotum). Kaip minėjome, mūšų akiai begalybė yra jau 5—6 m. Iš tokio atstumo sklindantys spinduliai susikerta emetro­pos akies tinklainėje, todėl 5 m nuotolis naudojamas norint nustatyti regėjimo aštrumą.

Miopija (M). Trumparegystė (gr. myo — prisimerkiu +ops — akis), kai lygiagretūs spinduliai, perėję optinę sistemą, susikerta prieš tinklainę, t. y. trumpesniame židininiame nuotolyje (39 pav., b). Trumparegė akis pritaikyta pasiskleidžiantiems spinduliams, kurie sklinda iš netoli esančio taško; šis taškas ir yra jos punctum remotum. Trumparegė akis rimties būklėje aiškiai mato tik savo tolimiausio gero matymo taško atstumu, ji negali gerai matyti tolimų taškų. Kuo arčiau prie akies yra punctum remotum, tuo didesnio laipsnio trumparegystė.

Miopija — stipresnė klinikinė refrakcija už emetropiją.

Hipermetropija (H). Toliaregystė (gr. hyper — per daug + metron — matas + ops — akis) — perėję toliaregę akį lygiagretūs spinduliai susi­kerta įsivaizduojamoje erdvėje už tinklainės (39 pav. c). Tokios akies židininis nuotolis yra didesnis, o klinikinė refrakcija silpnesnė negu emetropos akies. Toliaregė akis pritaikyta glaustiniams spinduliams, bet tokių spindulių gamtoje nėra. Nėra ir tokio taško, iš kurio jie galėtų sklisti. To­dėl prieš toliaregę akį nėra nė punctum remotum (tolimiausio gero matymo taško). Rimties būklėje toliaregės akies tinklainėje susidaro tik neaiškūs vaizdai. Įsivaizduojamas toliaregės akies punctum remotum yra už akies. Jo nuotolis nuo akies užpakalinio poliaus rodo, kiek spinduliai turi glaus­tis, kad galėtų susikirsti tinklainėje.

Astigmatizmas — tai ne koks nors naujas refrakcijos pavidalas, bet dviejų refrakcijos pavidalų arba vienos ir tos pačios, tik skirtingo laipsnio, refrakcijos buvimas vienoje akyje. Spinduliams perėjus per tokios akies optinę sistemą, tinklainėje vietoj vieno taško susidaro tiesios linijos (verti­kalios ar horizontalios) arba ovalo, ištempto vertikaliai ar horizontaliai, vaizdas. Tai betaškė akis (gr. abe + stigma — taškas). Astigmatizmą dažniausiai lemia asferiška ragena. Kur kas rečiau astigmatizmas pasi­taiko dėl netaisyklingai gaubto lęšiuko.

Esant astigmatizmui, ragenos gaubtumo spindulys vienuose jos me­ridianuose yra mažesnis ir kartu didesnė jų laužiamoji galia, o kituose meridianuose gaubtumo spindulys didesnis, o laužiamoji galia — mažesnė (40 pav.). Tarp šių meridianų vienas visada turi pačią didžiausią lau­žiamąją galią, kitas — mažiausią. Tai pagrindiniai meridianai. Visų kitų meridianų laužiamoji galia yra tarpinė tarp pagrindinių.

Pagrindiniai meridianai vienas kito atžvilgiu sudaro statų 90° kampą. Jis ragenos atžvilgiu gali būti tiesioje padėtyje (41 pav., a),tuomet astigmatizmą vadiname tiesiuoju,  astigmatismus rectus, arba įstrižoje (41 pav., b), — įstrižasis astigmatizmas,astigmatismus obliquus.

Refrakcijos skirtumas pagrindiniuose meridianuose rodo astigmatiz­mo laipsnį. Jei stipriau laužia vertikalus meridianas — tiesioginis astigmatizmas, astigmatismus directus, jei horizontalus — atvirkš­čias, astigmatismus inversus.

Skiriamas taisyklingas, astigmatismus regularis, ir netaisyklingas, astigmatismus irregularis, astigmatizmas. Taisyklingo astigmatizmo atveju visame meridiane laužiamoji galia yra vienoda. Netaisyklingo astig­matizmo — vieno meridiano skirtingose atkarpose yra nevienoda laužia­moji galia.

Taisyklingas astigmatizmas yra trijų pavidalų: paprastas, astigmatismus simplex, kai viename pagrindinių meridianų yra emetropija, o kitame — miopija ar hipermetropija. sudėtingas, astigmatismus compositus, kai abiejuose pagrindiniuose meridianuose yra ta pati, tik skirtingo laipsnio refrakcijos yda (sudėtingas miopinis ar hipermetropinis astigmatizmas), mišrus astigmatizmas,astigmatismus mixtus, kai viename pagrindinių meridianų yra hipermetropija, o kitame — miopija.