Akių ligos
Optinė akies sistema ir fizinė akies refrakcija
Akį galima palyginti su fotoaparatu, kurio objektyvą atstoja akies optinė sistema, o šviesai jautrią plokštelę — tinklainė.
Akies optinę sistemą sudaro: ragena, kamerų skystis, lęšiukas ir stiklakūnis. Jei akis yra normali ir spinduliai lygiagretūs akies ašiai, tai perėję šiuos paviršius spinduliai susikerta tinklainėje. Norint apskaičiuoti akies optinės sistemos laužiamąją galią, reikia žinoti ragenos ir lęšiuko priekinio bei užpakalinio paviršių gaubtumo spindulius, ragenos ir lęšiuko storį, priekinės kameros gylį, akies anatominės ašies ilgį ir akies skaidriųjų terpių šviesolaužos rodiklius. Visus šiuos duomenis, išskyrus šviesolaužos rodiklius, galima nustatyti gyvoje akyje. Tam naudojami optinis, rentgenologinis ir ultragarsinis tyrimas. Pirmuoju būdu išmatuojamos atskiros optinės sistemos dalys, o akies ašies ilgis apskaičiuojamas. Rentgenologiniu ir ultragarsiniu tyrimu galima tiesiogiai išmatuoti akies ašies ilgį.
Fiziologinės optikos apskaičiavimams supaprastinti imami vidutiniai skaičiai, išvesti iš daugelio akių tyrimo duomenų. Taip apskaičiuojama vidutinė, arba scheminė, akis.
Praktiniams — klinikiniams tikslams naudojama dar paprastesnė — redukuota —akis. Tokioje akyje šviesolaužos rodiklis laikomas vienodu, joje yra vienas laužiamasis paviršius ir viena pagrindinė plokštuma. Dažniausiai naudojamasi Verbickio redukuota akimi, kurios šviesolaužos rodiklis — 1,4, laužiančio paviršiaus gaubtumo spindulys — 6,8 mm, akies ašies ilgis — 23,4 mm. Tokios akies laužiamoji galia — 58,82 D.
Akies optinės sistemos laužiamoji galia — tai fizinė akies refrakcija. Ji formuojasi akies augimo periodu ir vėliau nesikeičia. Naujagimių akies fizinė refrakcija yra apie 80,0 D (dėl labai stiprios lęšiuko laužiamosios galios), o suaugusiųjų svyruoja nuo 52,0 iki 71,0 D. Vidutiniškai suaugusiųjų fizinė refrakcija yra apie 60,0 D. Apie 40,0 D jų tenka ragenai, o likusios 20,0 D — lęšiukui.