kainos Kainos
gydytojai Gydytojai
Skambinti Skambinti
Registracija Registracija

Akių ligos

Centrinis regėjimas

Centrinis regėjimas – akies sugebėjimas skirti daiktų formas. Tinklainėje centrinio regė­jimo vieta yra geltonosios dėmės centrinė duobutė (joje susidaro daikto vaizdas). Vadinasi, centrinis regėjimas — tai geltonosios dėmės funkcija. Centrinis regėjimas matuojamas regos aštrumu, visus.

Regos aštrumas — tai akies sugebėjimas skirti du taškus, esančius vienas nuo kito tam tikru atstumu. Jeigu taškai yra šviesiame fone, tai tarp jų yra šviesus tarpas ir šie taškai matyti atskirai.

Tiriant regos aštrumą, reikia nustatyti:

  • mažiausią atstumą tarp dviejų taškų, esančių toliausiai nuo akies, minimum separabile,
  • mažiausią regos kampą, angulus visorius.

Kampas, kurį sudaro objekto, į kurį žiūrime, kraštiniai taškai ir maz­ginis akies taškas, vadinamas regos kampu. Regos aštrumas atvirkščiai proporcingas regos kampui: kuo mažesnis regos kampas, tuo didesnis regos aštrumas.

Objekto vaizdo tinklainėje dydis priklauso nuo:

  • objek­to dydžio;
  • 2 atstumo tarp objekto ir akies (32 pav., b).

Minimalus regos kampas, kuriuo akis mato du taškus atskirai, apibūdina tiriamos akies regos aštrumą.

Daugelio žmonių mažiausias regos kampas yra vienos minutės dydžio. Todėl visame pasaulyje vienos minutės regos kampas priim­tas kaip regos aštrumo norma. Tačiau daugeliui žmonių (ypač jaunų) regos aštrumo kampas gali būti mažesnis pusantro, du ar daugiau kartų. Suprantama, tokių asmenų regos aštrumas būna atitinkamai didesnis.

Vienos minutės regos kampas yra pagrįstas anatomine akies struktū­ra. Žinoma, kad tinklainės centrinėje duobutėje yra tik kūgeliai. Jų skers­muo apie 2—4 mikronai. Vienos minutės kampą atitinka 4—5 mikronų dydžio vaizdas tinklainėje. Todėl du taškus galima matyti atskirai tik tuo­met, kai jų vaizdai bus dviejuose skirtinguose kūgeliuose, tarp kurių bus nors vienas nedirgintas kūgelis. Jei dviejų taškų vaizdai bus greta esan­čiuose kūgeliuose, tai jie susilies ir matysime vieną tašką.

Matuoti regos aštrumą kampu yra nepatogu. Todėl regos aštrumas matuojamas santykiniais dydžiais. Normalus regos aštrumas yra lygus 1,0 (visus = 1,0). Tai dydis, kuris yra atvirkščias vienos minutės regos kampui. Jei regos kampas bus didesnis (pvz. 5), tai regos aštrumas bus mažesnis (1/5 = 0,2).

Kūgeliai ir stiebeliai tinklainėje pasiskirstę nevienodai, todėl ir regos aš­trumas įvairiose tinklainės vietose yra skirtingas. Didžiausias jis yra cen­trinės duobutės srityje. 10° atstumu nuo centrinės duobutės regos aštrumas yra 0,2.

Regos aštrumas kinta priklausomai nuo žmogaus amžiaus. Naujagi­mio regos aštrumas yra apie 0,002, vienerių metų vaiko — 0,1—0,3, 5—15 metų amžiaus — 1,0. Vyresniems žmonėms regos aštrumas iš lėto mažėja.

Regos aštrumui tirti naudojamos lentelės, kuriose yra keletas eilių ženklų (raidžių, skaičių, žiedų su spraga, daiktų piešinių ir kt.). Ženklai regai tirti vadinami optotipais.

1862 m. Snelenas pasiūlė piešti optotipus, kurių kiekvienas brūkšnys yra toks storas, kad tam tikru atstumu matyti vienos minutės kampu, o viso optotipo aukštis ir plotis yra penkis kartus didesnis negu brūkšnių storis, t. y. visas optotipas tam tikru atstumu matyti penkių minučių kampu (32 pav., a). Landoltas pasiūlė optotipus neraštingų žmonių regos aštrumui tirti. Tai įvairaus dydžio žiedai su spraga (Landolto žiedai). Vienas žiedas tam tikru atstumu matyti 5′ kampu, o žiedo brūkšnys su spraga — 1′ kampu. 1909 m. Landolto žiedai pripažinti tarptautiniu optotipu.

Lietuvoje regos aštrumui nustatyti dažniausiai naudojamos Landolto žiedų lentelės (33 pav.). Lentelės sudarytos iš 12 optotipu eilių. Vienoje eilėje yra vienodo dydžio optotipai, tačiau jie nuo pirmos iki paskutinės eilės mažėja. Šios lentelės pritaikytos nustatyti regos aštrumą 5 metrų ats­tumu. Jeigu akis atskiria dešimtos eilutės optotipus, tai regos aštrumas yra vienetas. Jeigu regos aštrumas yra kitoks, tai reikia sužinoti, kurioje lentelės eilėje tiriamasis teisingai pasakė optotipus. Tuomet regos aštrumą reikia apskaičiuoti pagal Sneleno formulę:

visus = d/D;
kur — atstumas, iš kurio ženklas atpažintas;
— atstumas, iš kurio sveika akis turėtų matyti tos eilės optotipus (atstumas pažymėtas kairėje optotipų pusėje). Pavyzdžiui, žmogus 5 m atstumu skaito pirmąją eilutę. Normalų regėjimą turintis asmuo šią eilutę perskaitys 50 m atstumu.

Taigi visus = 5m/50m = 0,1.

Lentelėje optotipų eilutės išdėstytos pagal dešimtainę sistemą. Tiriant 5 m nuotoliu, kiekvienos žemiau esančios eilutės optotipų atpažinimas rodo, kad regos aštrumas 0,1 didesnis: pirma eilutė — 0,1, antra — 0,2, trečia — 0,3 ir t. t., dešimta — 1,0. Išimtis — 11-ta ir 12-ta eilutės, kurias atpažinus 5 metrų atstumu, regos aštrumas bus atitinkamai 1,5 ir 2,0.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų regos aštrumui tirti naudojamos lente­lės su optotipais — žaislų ir kitų lengvai atpažįstamų daiktų piešiniais.

Pastaraisiais metais regos aštrumui tirti vis plačiau naudojami ir op­totipų projektoriai, kuriais optotipai projektuojami į ekraną. Gydyto­jas sėdi šalia ligonio ir gali parinkti bet kurią optotipų kombinaciją.

Jeigu tiriamojo žmogaus regos aštrumas yra mažesnis negu 0,1, tai ma­tuojamas atstumas, iš kurio pacientas perskaito pirmąją eilutę. Vesti li­gonį prie optotipo nepatogu. Todėl geriausia rodyti iškirptą pirmąją eilutę arba Poliako optotipus, (34 pav.). Beje, vietoj pirmos eilutės opto­tipų galima rodyti juodame fone išskleistus pirštus (jų storis atitinka pir­mos eilutės optotipus) ir paprašyti ligonį pasakyti, kiek pirštų rodoma. Suprantama, kad tyrimas rodant pirštus — netikslus. Pavyzdžiui, jeigu tiriamasis žmogus perskaitė pirmos eilutės optotipus arba suskaičiavo pirštus 2 m atstumu, tai jo regos aštrumas visus = 2m/50m = 0,04. Jei regos aštrumas mažesnis negu 0,005, tai užrašome, kokiu atstumu ligonis suskai­čiavo pirštus, pvz., visus =  15 cm. Kai regėjimas labai prastas ir akis nemato daiktų, o skiria šviesą nuo tamsos, regos aštrumas apibūdinamas kaip šviesos jutimas:  visus = 1/∞.

Šviesos jutimas tiriamas oftalmoskopu. Šviesos šaltinis statomas li­goniui iš kairės pusės ir truputį už nugaros. Vieną ligonio akį uždengus, į antrąją nukreipiamas šviesos pluoštas iš įvairių pusių. Jeigu ligonis jau­čia šviesą ir teisingai pasako jos kryptį, tai regos aštrumas bus šviesos jutimas su teisinga projekcija (visus = 1/∞ projectio lucis certa). Vadinasi, kai teisinga šviesos projekcija — tinklainės periferinės dalys funkcionuo­ja normaliai, o tai svarbu nustatant indikacijas drumstų optinių terpių operacijoms.

Jeigu ligonis šviesą jaučia, bet neteisingai pasako jos kryptį, tai jo re­gos aštrumas yra šviesos jutimas su neteisinga šviesos projekcija (visus = 1/∞ projectio lucis incerta). Jeigu ligonis visai nejaučia šviesos, tai jo re­gos aštrumas lygus nuliui (visus = 0,00)t. y. ligonis   aklas, amaurosis.

Regos aštrumo tyrimo metodika visada turi būti vienoda (standarti­nė). Optotipų lentelės įdedamos į specialų rėmą, kurio vidinės sienos yra veidrodinės. Priekyje įsukta 40 W lemputė, kuri nuo ligonio uždengta gaubtu. Apatinis optotipo kraštas turi būti 1,2 m nuo grindų ir 5 m nuo ligonio. Regos aštrumas tiriamas antrąją akį uždengus neskaidriu ekranu ir jokiu būdu nespaudžiant akies obuolio. Geriausia iš pradžių tirti dešinės akies regos aštrumą, po to — kairės. Taip gydytojas lengviau įsimena tyrimo duomenis. Optotipai ligoniui rodomi gerai matoma lazde­le, kurios galas turi būti po optotipų tam tikru atstumu, kad neuždengtų ženklo. Kiekvieno ženklo ekspozicija — 2—3 sek. Geriausia pradėti ro­dyti 10 eilutės optotipus ne paeiliui, nes ligonis gali bandyti atspėti ženklus.

Apie naujagimių ir mažų vaikų regą galima sužinoti iš kitų požymių. Labai svarbus simptomas yra vyzdžių reakcija (ji atsiranda 5—6 mėn. vaisiui). Staigiai artinant prie akių kokį nors daiktą, 2—3 mėn. kūdikis užsimerkia, 9 savaičių išsižioja artinant krūtį, o dar vėliau seka akimis ar galvos judesiu ryškius daiktus. Tikrinti regos aštrumą specialiomis lente­lėmis galima 2—3 metų amžiaus vaikams.

Simuliacijai, agravacijai ir disimuliacijai nustatyti taikomi kontroliniai regos aštrumo tyrimo metodai. Naudojamos Poliako lentelės. Kontroliniu būdu galima tirti Landolto žiedais, juos sukarpius juostelė­mis ar optotipais.

Objektyvus regos aštrumo tyrimas dažniausiai taikomas eksper­tizėje. Jo principas yra nevalingas optokinetinis nistagmo atsiradimas žiūrint į judančius daiktus. Šiam tyrimui naudojamas nistagmo apara­tas, kurio ekrane juda lentelė, sudaryta iš juodų ir baltų kvadratų (kaip šachmatų lenta). Mažiausių judančių  kvadratų lentelė, į kurią žiūrint atsiranda nistagmas, ir rodo regos aštrumą.

Oftalmologijoje regos aštrumas tiriamas ne tik iš toli, bet ir iš arti. Tai labai svarbu parenkant žmonėms akinius skaityti. Naudojama specia­li lentelė su tekstu, kuri nuo akių laikoma 33 cm atstumu. Tiriant žymimas atstumas, iš kurio ligonis dar skaitė smulkiausią šriftą, ir eilutės numeris.