Konvergencija

Arti esančius daiktus galima matyti abiem akim tuomet, kai abiejų akių žiūros linijos susikerta fiksuojamame taške — tai vadiname konvergencija. Nebūna akomodacijos be konvergencijos. Konvergencijos stimu­las yra suliejimo (fuzijos) refleksas. Jį skatina dvejinimasis, atsirandantis kai nesutampa akių padėtis. Šis refleksas yra sąlyginis ir susiformuoja pirmomis gyvenimo savaitėmis.

Jei abiem akimis fiksuojame kokį nors daiktą, tai akomoduojame ir konverguojame tam atstumui, kuriame yra daiktas. Žiūrint į tolį, ako­modacija ir konvergencija yra rami. Žiūrint į arti esančius daiktus, susitraukia vidiniai tiesieji akies raumenys (konvergencija) ir krumplyno raumuo (akomodacija). Abi funkcijos vyksta kartu dėl bendros raumenų inervacijos akies judinamojo nervo, n. oculomotorius, šakutėmis.

Konvergencijos dydis yra atvirkščiai proporcingas fiksuojamo taško atstumui nuo akies (43 pav.). Konvergencija matuojama metrakampiais. Metrakampiu (mk) vadinamas kampas, kuris susidaro suvedus abiejų akių žiūros linijas į fiksuojamą tašką, esantį nuo jų 1 m atstumu. Jei abi akys fiksuoja tašką, esantį 50 cm (0,5 m) atstumu, tai konvergencija lygi 2 mk, jei 33 cm (0,33 m) — 3 mk. Pusiausvyrą tarp akomodacijos ir konver­gencijos išlaiko tik tie, kurių refrakcija yra normali, o trumparegių ir toliaregių ši pusiausvyra yra sutrikusi: trumparegiams vyrauja konvergen­cija, toliaregiams — akomodacija.

Santykinė akomodacija. Ryšys tarp akomodacijos ir konver­gencijos nėra toks pastovus, kad kiekvieną kartą atitinkamam kon­vergencijos laipsniui būtų vienas ir tas pats akomodacijos įtempi­mas. Tai rodo ir toks pavyzdys: jei abiem akimis žiūrim į arti esantį tekstą pro silpnus teigiamus (iš­gaubtus, surenkamuosius) ar nei­giamus (įgaubtus, sklaidančiuo­sius) stiklus, tai iki tam tikro stiklų stiprumo galima skaityti vi­sai aiškiai. Tai įmanoma tik todėl, kad, nekeičiant konvergencijos, akyse keičiasi akomodacija. Skai­tant su įgaubtais (sklaidančiaisiais) stiklais, akomodacija stiprėja, skai­tant su išgaubtais (surenkančiaisiais) stiklais — silpnėja.  Konverguojant išnaudojama ne visa absoliuti akomodacija, o tik jos dalis. Ši akomodacija, t. y. akomodacija esant tam tikrai konvergencijai, vadina­ma santykine, arba reliatyviąja, akomodacija.

Kiekvienu konkrečiu atveju santykinė akomodacija susideda iš dviejų dalių: akomodacijos, kuri šiuo momentu yra panaudota — tai neigiama santykinės akomodacijos dalis, ir akomodacijos, kuri yra atsargoje, t. y. dar gali būti panaudota — teigiama santykinės akomodacijos dalis. Teigiamą santykinės akomodacijos dalį dioptrijomis išreiškia įgaubto stiklo stiprumas, su kuriuo dar galime skaityti nekeisdami teksto nuotolio, o neigiamą — išgaubto stiklo stiprumas, su kuriuo skaitome tomis pačio­mis sąlygomis. Šių stiklų suma išreiškia santykinės akomodacijos dydį dioptrijomis.

Iš arti žiūrint į smulkius objektus (skaitant, rašant ir pan.), santykis tarp reliatyviosios akomodacijos teigiamos ir neigiamos dalies yra labai svarbus. Nuolat dirbant tokį darbą, reikia, kad teigiama santykinės akomo­dacijos dalis būtų du kartus didesnė už neigiamą jos dalį. Kuo didesnė nei­giama santykinės akomodacijos dalis, tuo greičiau akis pavargsta.