Žvairuojančių žmonių tyrimas

Regos aštrumo nustatymas. Tiriama kiekvienos akies rega atskirai ir abiejų akių kartu į tolį ir iš arti. Vaikams iki trejų metų amžiaus regą galima Įver­tinti tik apytikriai, rodant paveikslėlius ar ženklus.

Abiakio matymo ir jo sutrikimų įvertinimas. Žiūrint abiem akimis, re­gėjimo pobūdis gali būti: monokulinis, monokulinis pakaitinis, vienlaikis.

3—4 mėnesių kūdikiui susiformuoja plokščiasis regėjimas. Abiakiam regėjimui būdinga ne tik formos suvokimas, bet ir daiktų atstumo nuo akių bei jų išsidėstymo erdvėje įvertinimas. Šios abiakio regėjimo savybės for­muojasi vaikui augant. Abiakis regėjimas tobulėja, virsdamas sudėtinga integruota funkcija — erdviniu,  stereoskopiniu,  giluminiu  matymu.

Abiakiui regėjimui susiformuoti reikalinga, kad abiejų akių tinklainių identiškuose taškuose susidarytų ryškūs stebimų daiktų vaizdai. Fiksuo­jamo daikto vaizdai susidaro abiejų akių tinklainės makulinės srities, cen­triniuose taškuose ir per regos nervą bei nervinius takus perduodami į smegenų žievės regos centrą. Jie susilieja į vieną vaizdą. Abiejų akių tinklai­nės centriniai taškai vadinami identiškais arba koresponduojančiais (59 pav.), o vaizdų susidarymas juose — sensorine tinklainės koreliacija, korespondencija, sąlygojančia abiakį matymą.

Abiakis matymas tiriamas į tolį keturtaškiu ir Bagolinio stiklais; iš arti — keturtaškiu, mėginiu su prizme, taip pat sinoptoforu.  Esant abiakiam regėjimui, sinoptoforu nustatomas fuzijos pajėgumas į vidų ir į iš­orę.

Akių paslankumo tyrimas. Žmogui liepiama atidžiai žvilgsniu fiksuoti objektą (veidrodėlį, žibintuvėlį, lemputę), kuris vedžiojamas aštuonio­mis svarbiausiomis kryptimis. Įvertinamas akies pasisukimas į vidų, adukcija, ir pasisukimas į šalį, abdukcija (60 pav.). Abdukcija yra per stipri, jei ragenos medialinis kraštas pasislepia po caruncula lacrimalis. Esant normaliai abdukcijai, ragenos lateralinis kraštas pasiekia išorinio akles kampo jungtį. Konvergencija, tai pajėgumas taip pasukti abi akis, kad jų Suros linijos susitiktų fiksuojamajame taške. Tiriant žmogų, jam liepiama žiūrėti į rodomą daiktą, kuris artinamas prie akių. Stebima, kada viena akis nukryps, kokia bus vyzdžio reakcija. Konvergenciją, kaip ir divergenciją, galima ištirti ir prizmėmis. Pati stipriausia prizmė, kuri pridėta prie akies nesukelia nuolatinio dvejinimosi, rodo jėgą raumens, kurio pusėn at­sukta prizmės briauna. Kur kas objektyvesnis, bet ir sudėtingesnis, raumenų funkcijos įvertinimo metodas yra koordimetrija.

Žvairumo kampo nustatymas. Dažniausiai įvertinama Hiršbergo me­todu pagal šviesos atspindžių vietą ragenoje. Tai paprastas, greitas ir gana tikslus būdas. Jei atspindys ragenoje nuo oftalmoskopinio veidrodėlio esti ties vyzdžio vidiniu kraštu, tai žvairumo kampas yra 15°; jei ties rai­nele — 25—30°, ties ragenos kraštu — 45°, už ragenos krašto — 60° ir daugiau (61 pav.).

Taip pat žvairumo kampą galima nustatyti perimetru, Medokso skale, sinoptoforu, strabometru.

Žvairumo kampą, kuris mažesnis negu 5°, galima nustatyti akies den­gimo mėginiu. Vieną akį uždengus, antroji atlieka judesį iš vidaus arba iš išorės. Tai mikrožvairumas, microstrabismus.

Refrakcijos nustatymas. Jis atliekamas skiaskopijos metodu maksi­malios cikloplegijos sąlygomis. Akomodacijai paralyžiuoti dažniausiai lašinamas 0,1—1% atropino sulfato tirpalas. Jo koncentracija skiriama atsižvelgiant į tiriamojo amžių. Taip pat refrakciją galima nustatyti specia­lia aparatūra — refraktometrais. Ragenos astigmatizmo laipsnis įverti­namas oftalmometru.

Akių dugno oftalmoskopija ir tinklainės makulinės srities funkcijos tyrimas. Reikia sužinoti, ar nėra akių dugno makulinėje srityje pažeidimų, todėl atliekama tiesioginė ir netiesioginė oftalmochromoskopija. Makuli­nės srities funkcija įvertinama poliarizaciniu makulotesteriu, nustatant Haidingerio fenomeną.

Akies fiksaciją galima įvertinti didžiuoju berefleksiniu oftalmoskopu, vizuskopu. Apytikriai ją galima nustatyti veidrodiniu oftalmoskopu.

Drauginio žvairumo profilaktika. Ji turi būti vykdoma bendromis tėvų, pedagogų, pediatrų ir vaikų bei oftalmologų pastangomis. Žinoma, kad kūdikio akių judesiai esti nekoordinuoti iki 2—3 mėn., po to susiformuoja binokulinė fiksacija ir akių padėtis tampa normali, akių judesiai — sude­rinti. Jei vyresnis nei trijų mėn. kūdikis žvairuoja, reikia įtarti akių arba CNS patologiją ir kreiptis į okulistą. Kadangi žvairumą gali sukelti refrakcijos ydos, todėl visiems kūdikiams iki vienerių metų amžiaus turi būti nustatyta klinikinė refrakcija cikloplegijos sąlygomis. Nustačius ametropiją, reikia ją koreguoti. Esant įgimtam žvairumui, gali susiformuoti ambliopija, todėl akiniai gali būti skiriami net pirmajame kūdikio gyvenimo pusmetyje.