kainos Kainos
gydytojai Gydytojai
Skambinti Skambinti
Registracija Registracija

Akių ligos

Drauginis žvairumas

Jis dažniausiai pasitaiko vaikams. Apie 60—80% atvejų žvairumas susi­formuoja antrųjų metų pabaigoje. Žvairuoja apie 2,5% vaikų (E. Avetisovas, A. Chvatova, 1987), ir daugiau kaip trečdaliui jų žvairuojančioji akis mato silpniau (F. Hollwich, 1982). Kuo anksčiau vaikas pradeda žvai­ruoti, tuo blogesnė prognozė.

Žvairumas — tai   pastovus ar periodinis vienos akies nukrypimas nuo bendro fiksacijos taško, kai   sutrikęs bifiksacijos mechanizmas. Žvairosios akies nuokrypa vadinama pirminė žvairakrype, deviatio primaria. Sveikos akies nuokrypa vadinama  antrine žvairakrype, deviatio secundaria.

Esant drauginiam žvairumui, antrinė nuokrypa yra lygi pirminei. Vartant akis į šalį, abi akys sukiojasi vienodai, žvairoji akis lydi fiksuo­jančią akį tokiu pačiu atstumu. Žiūros linijų kampas yra vienodas, todėl drauginis žvairumas dar vadinamas lydimuoju,strabismus concomitans.

Žvairumo kampas yra tik išorinis požymis. Kur kas sunkesnis sutriki­mas, kai prarandama sensorinė pusiausvyra.
85% žvairuojančių žmonių yra nustatytos sensorinės anomalijos:

  • ambliopija,
  • funkcinė skotoma,
  • tinklainės anomalinė korespondencija.

Drauginiam žvairumui atsirasti turi įtakos akomodacinis — refrakcinis faktorius; anizeikonija (kai susidaro skirtingo dydžio vaizdai tinklai­nėje); centrinės nervų sistemos, koordinuojančios binokulinį matymą, pakitimai; silpna fuzija (abiejų akių vaizdų suliejimas), sutrikusi akį judi­nančių raumenų veikla.