kainos Kainos
gydytojai Gydytojai
Skambinti Skambinti
Registracija Registracija

Akių ligos

Žvairumas ir jo klasifikacija

Žvairumą galima apibūdinti pagal daugelį požymių: kada jis atsirado, koks nukrypimo pobūdis, trukmė ir kt.

Pagal atsiradimo laiką žvairumas būna: įgimtas arba įgytas. Taip pat svarbu įvertinti, ar jis pirminis, ar antrinis — atsiradęs dėl ragenos drumsčių, kataraktos, stiklakūnio ir akių dugno patologijos. Žvairumas gali būti periodinis, strabismus concomitans periodicus, arba pastovus, strabis­mus concomitans continuus.

Labai svarbu, ar žvairumas susijęs su akies akomodacija. Pagal tai skiriama: akomodacinis žvairumas, strabismus concomitans accomodativus, kurį sukelia nekoreguotos refrakcijos ydos, todėl, paskyrus optimalią op­tinę korekciją, jis išnykstą (58 pav.); iš dalies akomodacinis, strabismus parčialis accomodativus, kai akiniai žvairumo kampą sumažina; neakomodacinis, strabismus concomitans non accomodativus, kai optinė korekcija žvairumo kampo nekeičia.

Būtina įvertinti, ar žvairumas vienpusis, strabismus concomitans monolateralis, ar pakaitinis, strabismus concomitans alternans.

Esant vienpusiam žvairumui, nuolat žvairuoja tik viena akis, ir jos rega dažniausiai esti susilp­nėjusi. Toks regos susilpnėjimas vadinamas ambliopija. Rega silpsta todėl, kad žvairuojančios akies vaizdas, siekiant išvengti dvejini­mosi, centrinio slopinimo dėka iš­nyksta. Tiriant binokulinį akiplotį — randama absoliuti centrinė skotoma. Žvairuojant susiformavusi ambliopija vadinama disbinokuline. Ambliopijos laipsnis    nustatomas pagal regos aštrumą, iškoregavus refrakcijos ydą. Pasak E. Kovalevskio, esant pirmo laips­nio (Io) ambliopijai, akies rega siekia 0,8—0,9; II° — 0,5—0,7; III° — 0,3—0,4; IV° — 0,05—0,2; V° — mažiau kaip 0,05, Ambliopos akies fiksacija gali būti: centrinė — foveolinė, parafoveolinė, makulinė, paramakulinė, periferinė. Bet kuriuo atveju ji gali trukti ilgai arba neilgai. Ambliopijos su necentrine fiksacija atveju dažnai esti anomalinė tink­lainės korespondencija.

Esant pakaitiniam žvairumui, žvairuoja tai viena, tai kita akis, todėl jų rega dažnai esti normali.

Pagal akies nukrypimą skiriamos keturios žvairumo formos: vidinis žvairumas, strabismus convergens, kai žvairoji akis nukrypusi į nosies pusę. Toks žvairumas sutinkamas dažnai, apie 90% atvejų. Išorinis žvairumas, strabismus divergens, kai žvairoji akis nukrypusi į smilkinį, pasitaiko kur kas rečiau — 10% atvejų ir apie 60% jis esti trumparegiams. Žvairumas vertikalia kryptimi: į viršų, strabismus sursum vergens, žemyn,strabismus deorsum vergens. Mišrus žvairumas, kai akis pakrypusi vertikalia ir hori­zontalia kryptimi.