Tyrimas praeinančioje šviesoje

Šis tyrimas tinka akies optinių terpių (ragenos, priekinės kameros skysčio, lęšiuko ir stiklakūnio) skaidrumui nustatyti.

Praeinančia šviesa dažniausiai tiriamas lęšiukas ir stiklakūnis, nes ra­geną ir priekinę kamerą galima pakankamai gerai ištirti apšviečiant iš šo­no.

Tiriama tamsiame kambaryje. Šviesos šaltinis yra ligoniui iš kairės pusės ir truputį už nugaros. Gydytojas atsisėda priešais ligonį, dešinėje rankoje laiko įgaubtą (oftalmoskopą) ar plokščią (skiaskopą) veidrodėlį, kuriuo nukreipia šviesos pluoštą į ligonio akį. Atstumas tarp gydytojo ir ligonio — 20—30 cm. Apšvietus praeinančia šviesa akies vidų, vyzdys nušvinta raudona spalva. Vadinasi, šviesos spinduliai, praėję per skaidrią­sias akies terpes, atsispindi nuo gyslainės ir tinklainės pigmentinio epite­lio ir dalis šviesos pluošto pro veidrodėlio skylutę patenka gydytojui į akį. Jeigu šviesos spindulių kelią užstoja optinių terpių drumstys, tai rau­doname vyzdžio fone gydytojas matys įvairaus dydžio juodus ar pilkus šešėlius. Vieni šešėliai yra fiksuoti ir keičia vietą tik ligoniui judinant akį (ragenos ir lęšiuko drumstys), o kiti judrūs (priekinės kameros skysčio, stiklakūnio drumstys, jei jos nefiksuotos). Judrieji šešėliai, ligoniui pažiū­rėjus įvairiomis kryptimis, o vėliau — tiesiai, driekiasi per raudoną vyzdžio foną įvairių pavidalų (taškų, juostų ir kt.) tamsiomis driekanomis.

Norint nustatyti akies drumsties vietą (gylį), reikia naudotis paralaksės reiškiniu.Paralaksė yra numanomas dviejų taškų vietos pakeiti­mas, stebėtojui pasižiūrėjus iš kitos vietos ar tiriamajam pakreipus akį.