Paralyžinis žvairumas

Jis pasitaiko rečiau negu drauginis. Nuo drauginio žvairumo skiriasi tuo, kad yra riboti akies judesiai pakenktojo raumens link. Paralyžinį žvairumą gali sukelti akį judinančių raumenų arba juos inervuojančių nervų pažeidimas. Nervų paralyžius, arba parezė, gali būti centrinės ir periferinės kilmės. Paralyžiniam žvairumui atsirasti turi įtakos traumos, kaukolės pagrindo lūžiai, orbitos kaulų uždegimas, encefalitas, meningitas, poliomielitas, diseminuota sklerozė. Gali veikti ir lokalūs uždegiminiai procesai, taip pat tenonitai, miozitai, intoksikacijos alkoholiu, nikotinu. Kartais paralyžinis žvairumas gali atsirasti sergant galvos smegenų ir orbitos aug­liais, esant kraujo išsiliejimui, sergant kai kuriomis kitomis ligomis.

Paralyžinio žvairumo pradžioje ligonis dažnai skundžiasi dvejinimusi akyse, galvos svaigimu. Tiriamasis ligonis galvą laiko pasukęs į pažeisto raumens pusę, siekdamas išvengti dvejinimosi. Akies obuolio judesiai bū­na riboti pažeisto raumens kryptimi. Pirminis žvairumo kampas esti ma­žas, o antrinis — didesnis. Koordimetrijos metodu, taip pat tirdami diplo­piją, nustatome, kurių akies judinamųjų raumenų funkcija pažeista. Ilges­nį laiką esant paralyžiniam žvairumui, prasideda ir sveikos akies judina­mųjų raumenų morfologiniai bei funkciniai pokyčiai. Dažniausiai kliniki­nėje praktikoje pasitaiko šie akių raumenų pažeidimai: n. abducens, n. trochlearis ir n. oculomotorius parezė, kurios gali būti įgimtos ir įgytos. Jei yra visų akies nervų paralyžius, susiformuoja pilna oftalmoplegijai: platus vyzdys, nejudri akis, voko ptozė.

Būtina gydyti pagrindinę ligą. Taip pat vietiškai skiriamos fizioterapinės procedūros ir medikamentai. Norint išvengti dvejinimosi, skiriami akiniai su matiniu stiklu. Jei po gydymo paralyžinis žvairumas išlieka — operuojama. Operacijos laikas kiekvienu atveju parenkamas individualiai.