kainos Kainos
gydytojai Gydytojai
Skambinti Skambinti
Registracija Registracija
Puikiai vertinama akių klinika Lietuvoje ir Skandinavijoje

Akių ligos

Vokų navikai

Vokų navikai (lot. palpebrae tumor) gali būti įgimti ir įgyti, gerybiniai ir piktybiniai. Navikas arba dar kitaip – auglys – tai pakitusių ir neribotai besidauginančių ląstelių darinys. Akies voko navikai gali susiformuoti bet kuriame audinyje.

Toliau trumpai aptarsime visus vokų navikų tipus, kliniką ir gydymo būdus:

akies voko navikas (auglys)
Akies voko navikas (auglys)

Įgimti vokų navikai
Voko dermoidas (lot. cystis dermoides)
Pigmentinis apgamas (lot. naevus pigmentosus)
Hemangioma
Įgyti vokų navikai
Gerybiniai įgyti navikai
Karpa (lot. verruca)
Odos ragas (lot. cornu cutaneum) ir aktininė keratozė
Ksantelazma (lot. xanthelasma)
Piktybiniai įgyti navikai
Vokų odos vėžys
—- Epitelioma
—- Liaukų vėžys arba adenokarcinoma (lot. adenocarcinoma)
—- Sarkoma

Įgimti vokų navikai

Voko dermoidas (lot. cystis dermoides)

Tai gerybi­nis navikas, sudarytas iš odos darinių.

Klinika

Voko dermoidas dažniausiai randamas viršutinio akies voko lateralinėje (med. šoninėje) pusėje. Oda būna pakilusi, jos spalva nepakitusi ir navikas su oda nesuaugęs. Palpuojant (med. apčiuopiant vidaus organus per odą ar pilvo dangą) užčiuopiamas apvalus, kietas, judrus darinys, kuris gal būti nuo žirnio iki laukinio obuolio dydžio.

Voko dermoidą reikia skirti nuo smegenų dangalų iš­varžos – meningoencefalocelės (lot. meningoencephalocele), kuri būna medialiniame (t.y. vidiniame) akies kampe ir yra įgimta smegenų dangalų ir substancijos išvarža pro plyšį tarp kaktikaulio ir akytkaulio.

Meningoencefalocelė – tai įgimtas arba įgytas smegenų dangalo ir smegenų audinio prasiveržimas pro kaukolės defektą. Įgytos trauminės meningoencefalocelės yra retos, jų formavimosi eigoje gali išsivystyti sunkios infekcinės ar aplinkinių struktūrų kompresinės bei obstrukcinės komplikacijos. Tinkamam gydymui užtikrinti būtinas tikslingas galvos traumą patyrusių pacientų radiologinis ištyrimas kompiuterine tomografija ir magnetinio rezonanso tomografija. [9]

Oda būna pakilusi, tačiau normalios spalvos, o išvaržos dydis gali būti kaip ir dermoido. Palpuojant juntama fliuktuacija (med. skysčio pasistūmėjimas į kitą vietą, paspaudus kūno ertmes, kur jis susitelkęs), kartais galima užčiuo­pti kojytę, priaugusią prie kaulo. Paspaudus išvaržą, ji sumažėja, kyla intrakranijinis spaudimas, svaigsta galva, ligonį pykina ir kartais atsiranda traukulių.

Gydymas

Voko dermoidas gydomas chirurginiu būdu – operacijos metu jis pašalinamas. Šiuolaikinės medicinos technologijos yra pažengusios tiek, kad visa procedūra trunka ne daugiau nei vieną dieną. Be to, chirurgai visuomet bando maksimaliai sumažinti aplinkinių audinių traumas. Po kurio laiko operacijos pėdsakų ant paciento akies beveik arba visai nelieka, o pacientas paprastai net pamiršta, kad tokia buvo. Šio tipo operacijos laikomos vienomis saugiausių chirurgijos praktikoje.

Meningoencefalocelė gydyma taip pat chirurgiškai, šiuo atveju operaciją atlieka neurochirurgai.

Pigmentinis apgamas (lot. naevus pigmentosus)

Tai įvairaus dydžio pigmentinė dėmė nuo geltonos iki juodos spalvos. Šio tipo navikas įprastai yra gerybinis, tačiau laikui bėgant gali tapti piktybiniu.

Gydymas

Akies voko pigmentinio apgamo gydymas paprastai taikomas jei jis laikui bėgant didėja. Tokiu atveju reikalinga chirurginė intervencija. Jei šis apgamas tampa piktybiniu, gali prireikti gydymo rentgeno spinduliais.

Hemangioma

Tai kraujagyslių gerybinis navikas. Gali būti kapiliarinė (paviršutinė, sudaryta iš kapiliarų), kaverninė (giles­nė, sudaryta iš plyšių, užpildytų krauju) ir racemozinė (primenanti vynuogės kekę, sudaryta iš kraujagyslių mazgų) hemangiomos.

Klinika

Hemangiomos tipas priklauso nuo naviko sandaros. Kapiliariniam hemangiomos tipui būdinga šviesiai raudo­na spalva ir beveik nepakilusi dėmė. Kavernoziniam ir racemoziniam – rausvai melsvos spalvos ir pakilusios dėmės. Abiejų tipų navikai gali būti giliai vokuose ir pasiekti akiduobę.

Tinklainės kapiliarinė hemangioma (von Hippel-Lindau liga) arba tiesiog kapiliarinė hemangioma – tai gerybinis kraujagyslinis auglys, susiformavęs iš tinklainės ar regos nervo disko kraujagyslių. Angiomos skiriamos
į 5 grupes pagal dydį.

Stambi tinklainės kapiliarinė hemangioma
Stambi tinklainės kapiliarinė hemangioma

 

Esant ankstyvai ligos stadijai – tai smulkus raudonas darinys, esantis tarp arteriolės ir venulės. Hemangiomai didėjant, kraujagyslės plečiasi ir smarkiau išsiraizgo. Geltonojoje dėmėje formuojasi cistinis paburkimas ir eksudacija (skysčio išsiskyrimas uždegimo metu iš kraujagyslių ir limfamazgių).

Von Hippel-Lindau liga – tai autosominiu dominantiniu būdu paveldimas multitumorinis sindromas, pasitaikantis 1 iš 40 000 gimusiųjų. Be tinklainės hemangiomų, šiai ligai būdingos centrinės nervų sistemos hemangioblastomos, daugybinės parenchiminių vidaus organų cistos, feochromocitoma, inkstų vėžys. Tinklainės angiomatozė neretai būna pirmasis šios ligos požymis, išaiškinama 49–68 proc. sergančiųjų. Dažniausiai liga diagnozuojama 20–25 m. amžiuje. Jei liga pasireiškia iki 20 m., didėja blogų ligos baigčių rizika. Angiomos didėja labai lėtai, tačiau aprašomi naujai atsiradusių angiomų atvejai. [11]

Gydymas

Paviršutinė hemangioma gydoma diatermokoaguliacija (audinių prideginimas aukšto dažnumo kintamąja srove), gili radikaliai šalinama chirurgiškai, nes, likus hemangiomos daliai, ji gali vėl pradėti augti.

Mažos, iki 0,5 DD dydžio kapiliarinės hemangiomos paprastai sėkmingai gydomos pavieniais lazerkoaguliacijos argoniniu lazeriu seansais. Sėkmingo gydymo atveju hemangioma atrofuojasi, mažėja, išnyksta maitinančių kraujagyslių vingiuotumas, kartais ir eksudatai (uždegiminės kilmės skystis, susitelkęs kūno ertmėse arba audiniuose, atsirandantis uždegimo metu dėl sutrikusios kraujotakos, pakitusio kraujo, padidėjusio kapiliarų pralaidumo ir slėgio uždegimo židinyje). Vidutinės 0,5–1 DD angiomos gydomos daugkartiniais LK seansais, krioterapija ar brachiterapija (modernus spindulinės terapijos metodas, kai organas taikinys yra spinduliuojamas iš vidaus). Didelės angiomos paprastai gydomos brachiterapija naudojant rutenio plokšteles, kartais vitrektomija.

Įgyti vokų navikai

Įgyti vokų navikai (augliai) skirstomi į gerybinius ir piktybinius. Nuo šio tipo labai priklauso akių ligos eiga ir gydymas.

Gerybiniai įgyti navikai

Karpa (lot. verruca)

Karpos dažniausiai išsivysto akies voko krašte, jos gali būti plokščios ar pakilusios su grublėtu paviršiumi ir įvairiu pigmentacijos intensyvumu. Laikui bėgant šio tipo navikai gali tapti piktybiniais.

Gydymas

Karpos šalinamos kriodestrukcijos būdu (pašalinimas šalčiu – skystu azotu), diatermokoaguliacijos būdu (prideginimu aukšto dažnumo kintamąja srove) arba lazeriu. Kiekvienu konkrečiu atveju akių gydytojas pasiūlys optimalų ir mažiausiai kenksmingą būdą.

Odos ragas (lot. cornu cutaneum) ir aktininė keratozė

Tai aštrus, kietas, suragėjęs odos darinys – aktininės keratozės raidos fazė. Pažymėtina, kad iš pigmentinių dėmių gali formuotis aktininės keratozės. Jos laikomos ikinavikine odos būkle.

Aktininė keratozė − tai rausvos ar rusvos spalvos dėmė šiurkščiu paviršiumi, pradžioje paciento ji labiau jaučiama, nei matoma. Ilgainiui ji didėja, kietėja ir gali suformuoti odos ragą. Aktininių keratozių gali daugėti. Paprastai jos atsiranda saulės veikiamose srityse [14], o akių vokai yra viena iš labiausiai veikiamų vietų.

Labiausiai tikėtina, kad iš aktininių keratozių nesusiformuos melanoma, tačiau minėta būklė plis, didės, pleiskanos, gali ir pakraujuoti, todėl ypač rekomenduotina ją šalinti. Aktininės keratozės židinių vietoje gali atsirasti ir bazinių vėžinių ląstelių ar išsivystyti plokščialąstelinis vėžys.

Gydymas

Odos ragas gydomas jį pašalinant. Aktininė keratozė gydoma taikant krioterapiją ar elektrochirurgijos procedūrą. Panašių rezultatų pasiekiama gydant lazeriu ar fotodinaminiu metodu.

Ksantelazma (lot. xanthelasma)

Tai įgytas gerybinis vokų navikas, kurį praktikoje kartais painioja su miliumais (maži, balti, kieti spuogeliai ) – labai smulkiomis odos cistomis, kuriose kaupiasi odos baltymas keratinas. Dažniausia ksantelazmos lokalizacija – abiejų vokų medialinės dalys. Matyti pakilęs gelsvas darinys. Dažniausiai serga vyresnios moterys, ksantelazma susijusi su cholesterino apykaitos sutrikimu. Gali atsirasti ir dėl cukraligės, geltos, antinksčių nepakankamumo. Nors ksantelazma priskiriama prie navikų, bet ji labiau primena distrofinius pakitimus. Sergant ksantelazma, ant akių vokų susidaro riebalinės ataugos. Tačiau jeigu tokių riebalinių darinių yra tik ant vienos akies voko, tai gali reikšti, jog žmogus turi problemų su kraujotaka t.y. žmogaus kraujyje padidėjęs cholesterolio kiekis.

Gydymas

Ksantelazma gydoma paskiriant dietą, bendros ligos gydymu, o esant didelei ksantelazmai — ji šalinama chirurgiškai.

Ksantelazmos operacija lazeriu

Piktybiniai įgyti navikai

Dažniausiai pasitaiko vokų odos vėžys – karcinoma (carcinoma), ir labai retai vokų liaukų vėžys – adenokarcinoma (adenocarcinoma) – piktybinis liaukinio epitelio auglys, bei jungiamojo audinio vėžys – sarkoma (sarcoma) – piktybinis navikas iš jungiamojo (mezenchiminės kilmės) audinio.

Vokų odos vėžys

Vokų odos vėžys – karcinoma – gali formuotis iš bazalinių ląstelių (bazinių arba pamatinių ląstelių, esančių apatinėje epidermio dalyje arba išoriniame odos sluoksnyje), dar kitaip ši liga vadinama bazalioma (basalioma), ir rečiau iš epitelio – epitelioma (epithelioma). Bazalioma dažniausiai būna apatinio voko medialinėje dalyje. Iš pradžių atsiranda nedidelis iškilimas, kurio paviršius išopėja, pasidengia šašu, kuriam nukritus opos gali nebūti. Vėliau vyksta infiltracinis augi­mas, apie auglį susidaro volelis, jo centre — įdubimas. Išopėjimas kartojasi navikas auga lėtai ir plinta į gretimas sritis.

Rizikos faktoriai

Vokų odos vėžio rizikos veiksniai:

  • nepakankama apsauga nuo kenksmingų ultravioletinių saulės spindulių,
  • augantis dirbtinės ultravioletinių spindulių spinduliuotės toleravimas, kuris atsiranda nuolat naudojantis soliariumo paslaugomis.

Nors saulės poveikis dažnai yra naudingas žmogaus sveikatai, tačiau tinkamai nepasirūpinus apsauga nuo kenksmingų utravioletinių spindulių, ji gali sąlygoti ir bazaliomos atsiradimą. Veidas yra dažniausia vieta kur šis piktybinis odos navikas atsiranda. Bazaliomoms dažniausiai būdingi keli židiniai įvairiose kūno vietose, tad šis odos susirgimas gali būti aptinkamas ir kitose atvirose kūno vietose – sprando srityse, galvos plaukuotoje dalyje, galūnėse ir kitur. Todėl esant vidutiniam bei aukštam UV indeksui rekomenduotina nepamiršti naudoti apsaugos nuo saulės ar soliariumo priemonių – kremų, aliejų ir pan.

  • Žalingi įpročiai – rūkymas, alkoholio vartojimas, narkotikų vartojimas ir kiti,
  • jonizuojanti radiacija,
  • kancerogenai,
  • genetinis polinkis.
Epitelioma

Epiteliomos piktybinis įgytas akių voko navikas auga greičiau. Skiriamos dvi pagrindinės epiteliomos formos:

  • mazginė,
  • opinė.

Voko krašte atsiranda nedidelis vaško spalvos iškilimas, vėliau išryškėja gilios opos. Toliau šis piktybinis navikas ima plisti į junginę, akiduobę, prienosinius ančius ir metastazuoja į sritinius limfmazgius.

Adenokarcinoma
Adenokarcinoma
Liaukų vėžys arba adenokarcinoma (lot. adenocarcinoma)

Adenokarcinoma yra retai sutinkamas sveikatos sutrikimas. Ji formuojasi dažniau­siai iš kremzlės (Meibomo) liaukų ir pirminiame susirgimo etape kliniškai nesiskiria nuo šal­to tipo miežio, todėl šiame etape dažnai su juo supainiojamas. Vėliau adenokarcinomos navikas plinta į odą ir junginę ir suardo visą akies voką.

Sarkoma

Sarkoma akių vokuose sutinkama itin retai. Ji išauga iš pigmentinių apga­mų, raumenų, kremzlės, junginės. Pradiniame sarkomos vystymosi etape atsiranda kietas arba minkš­tas mazgas, nesuaugęs su oda, vėliau greitai plinta į visą voką, akies obuolį, akiduobę. Šis akies voko navikas labai piktybiškas ir auga greitai.

Gydymas

Nors bazalioma yra dažniausiai aptinkama odos vėžio forma, ji ir pati lengviausia. Jei liga yra laiku diagnozuojama, ją išgydyti yra gan nesudėtinga. Tokiu atveju atliekama operacija, paskiriamas gydymas tepalais arba spinduliais. Statistika šiuo atveju yra tikrai džiuginanti – anksti diagnozavus ligą, išgydyti pavyksta maždaug 99% atvejų. Bazaliomos atveju metastazavimas yra labai retai pasitaikantis reiškinys t.y. mažiau nei 1% bazaliomos atvejų yra nustatomos pažengusios jos formos. Gydant jas skiriamas kiek sudėtingesnis gydymas – vadinamoji taikinių terapija, bet ir šiuo atveju ligos prognozės dažniausiai yra pakankamai palankios pacientui.

Vėžio taikinių terapija – tai specifinių vėžio ląstelių molekulinių baltyminių darinių (taikinių), būtinų navikui vystytis, augti ir plisti blokavimas, panaudojant vaistus, specialiai sukurtus paveikti šiuos taikinius. Kadangi mokslininkai tuos specifinius vėžio ląstelių darinius, kuriuos siekia paveikti, vadina taikiniais, todėl šis gydymas vadinamas vėžio taikinių terapija. [19]

Gydant akies voko vėžį radikaliai pašalinamas navikas ir atliekama akies voko plastika. Rečiau taikoma trumpažidininė rentgenoterapija, nes ji sukelia sunkių komplikacijų, tokių kaip katarakta ir kitos akių ligos. Sarkomos gydymas yra pakankamai sudėtingas. Jei nepadeda rentgenoterapija, daroma orbitos ekzenteracija (pašalinami vokai, akies obuolys ir akiduo­bės audiniai), o vėliau taikoma rentgenoterapija ir chemoterapija.

akis


Įtariate, kad turite vokų naviką ar kitų regos sutrikimų?
Užsiregistruokite konsultacijai pas akių klinikos “Lirema” gydytoją. Akių klinika “Lirema” yra lyderiaujanti akių ligų klinika šalyje turinti kelias atstovybes Švedijoje. Čia dirba patyrę oftalmologai ir mikrochirugai, taikantys pažangiausius akių ligų diagnostikos ir gydymo metodus.

 

Informacijos šaltiniai

1. Akių ligos. G. Juodkaitė, K. Sukarevičius. Mokslas, 1992 m.
2. Vokų navikai. Vikipedija. https://lt.wikipedia.org/wiki/Vok%C5%B3_navikai. Nuoroda patikrinta 2018-10-11.
3. Kaktikaulis. Vikipedija. https://lt.wikipedia.org/wiki/Kaktikaulis. Nuoroda patikrinta 2018-10-11.
4. Akytkaulis. Vikipedija. https://lt.wikipedia.org/wiki/Akytkaulis.  Nuoroda patikrinta 2018-10-11.
5. Dermoid Cyst. EyeWiki. http://eyewiki.aao.org/Dermoid_Cyst. Nuoroda patikrinta 2018-10-11.
6. Tumores palpebrais. Dr. Renato Garcia. http://www.saudeocular.com.br/blog/tumores-palpebrais/. Nuoroda patikrinta 2018-10-11.
7. Lietuvių kalbos terminų žodynas. https://www.lietuviuzodynas.lt/. Nuoroda patikrinta 2018-10-11.
8. Padidėjęs intrakranijinis slėgis (intrakranijinė hipertenzija). https://lt.iliveok.com/health/padidejes-intrakranijinis-slegis-intrakranijine-hipertenzija_108108i15937.html. Nuoroda patikrinta 2018-10-11.
9. Klinikiniai atvejai. Potrauminė transetmoidinė meningoencefalocelė: klinikinis atvejis ir literatūros apžvalga. S. Jesmanas, K. Norvainytė, R. Gleiznienė. http://www.neuroseminarai.lt/wp-content/uploads/2017/04/Neuro_2016_Nr3_163-168.pdf. Nuoroda patikrinta 2018-10-11.
10. Kancerogenai. SAMANCTA. Europos Komisija. http://ec.europa.eu/taxation_customs/dds2/SAMANCTA/LT/Safety/Carcinogens_LT.htm. Nuoroda patikrinta 2018-10-11.
11. Lietuvos oftalmologija. Klinikinis atvejis. Tinklainės kapiliarinė hemangioma (von Hippel-Lindau liga). Jūratė Milašienė, Monika Ilčiukienė. http://www.emedicina.lt/site/files/oftalmologija/2006_04/Tinklaines_kapiliarine_hemangioma.pdf. Nuoroda patikrinta 2018-10-11.
12. Artreolė. Vikipedija. https://lt.wikipedia.org/wiki/Arteriol%C4%97. Nuoroda patikrinta 2018-10-11.
13. Vitrektomija atliekant užpakalinės kameros sklerotomiją. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. http://mokymai.kaunoklinikos.lt/mod/page/view.php?id=365&lang=en. Nuoroda patikrinta 2018-10-11.
14. Aktininė keratozė. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. http://mokymai.kaunoklinikos.lt/mod/page/view.php?id=341. Nuoroda patikrinta 2018-10-11.
15. Karcinoma. Vikipedija. https://lt.wikipedia.org/wiki/Karcinoma. Nuoroda patikrinta 2018-10-12.
16. Adenokarcinoma. Vikipedija. https://lt.wikipedia.org/wiki/Adenokarcinoma. Nuoroda patikrinta 2018-10-12.
17. 4 faktai apie bazaliomą. Pranešimas žiniasklaidai. VLmedicina. http://www.vlmedicina.lt/lt/sveikatos-metai-skaiciuoja-metu-derliu-ir-puoseleja-viltis-2018-iesiems/4-faktai-apie-bazalioma. Nuoroda patikrinta 2018-10-12.
18. Prienosiniai ančiai. Vikipedija. https://lt.wikipedia.org/wiki/Prienosiniai_an%C4%8Diai. Nuoroda patikrinta 2018-10-12.
19. Apie chemoterapiją ir taikinių terapiją. Informacija pacientams. Vilniaus universiteto onkologijos institutas. Vilnius, 2014. http://www.nvi.lt/uploads/pdf/leidiniai%20pacientams/Taikiniuterap.pdf. Nuoroda patikrinta 2018-10-12. 

Informacija atnaujinta: 2018-10-12 12:13:48.