kainos Kainos
gydytojai Gydytojai
Skambinti Skambinti
Registracija Registracija

Akių ligos

Vokų krašto ligos (blefaritas)

Akies voko kraštas yra voko tęsinys su papildomomis anatominėmis struktūromis (blakstienomis, liaukomis), dėl kurių voko krašte gali pasireišti specifiniai patologiniai procesai.

Vokų krašto ligos - traiškanotos, sulipusios blakstienosVokų krašto ligos - riebiu sekretu padengtas voko kraštas su sulipusiomis blakstienomis

 A pav. – traiškanotos, sulipusios blakstienos; B pav. – riebiu sekretu padengtas voko kraštas su sulipusiomis blakstienomis.

Vokų krašto uždegimas (blefaritas)

Blefaritas – tai vokų krašto pažeidimas dažnai pasitaikantis akių klinikinėje praktikoje (iki 47 % pacientų įvairiose amžiaus grupėse). Nors pacientams dažniau pasireiškia švelnesi, neagresyvūs blefaritai, tačiau sunkesni atvejai gali lemti įvairias vokų deformacijas ar netgi keratopatijos (ragenos pažeidimo) sukeltą regėjimo netekimą. Nepaisant blefarito dažnumo, dėl polinkio kartotis, jo gydymas istoriškai išlieka komplikuotas ir ilgas, uždegimas neretai tampa chronišku su paūmėjimo ir remisijos epizodais. Blefaritas gali sukelti  šiuos nuolatinius, erzinančius simptomus:

  • deginimo ar svetimkūnio pojūtį akyje;
  • ašarojimą;
  • išsiliejusį neryškų matymą;
  • jautrumą šviesai;
  • akių paraudimą;
  • sausumo pojūtį;
  • vokų paraudimą ir patinimą;
  • blakstienų traiškanojimą (ypač rytais, tik atsikelus).

Ligonių simptomai dažnai suitensyvėja pabuvus dulkėse, dūmuose, vė­jyje, dėl nemigos, po intensyvaus skaitymo ar darbo kompiuteriu, dirbant dirbtinio apšvietimo sąlygomis, pavartojus alkoholio. Pacientams su pažengusiu ilgalaikiu blefaritu būdinga voko krašto hipertrofija, randai, blakstienų (kartais ir antakių) iškritimas, trichiazė (netaisyklingas blakstienų augimas) ir poliozė (blakstienų ir odos spalvos pakitimai).

Blefaritai dažnai linkę pasireikšti kartu su kitomis akių patologijomis, tokiomis kaip lėtinis konjunktyvitas, keratitas, miežis, sausų akių sindromas.

Blefarito priežastys

Voko uždegimo pasireiškimui įtakos gali turėti tokie veiksniai kaip:

  • padidėjęs bakterijų skaičius voko krašte (dažnai dėl užsikimšusių riebalinių liaukučių);
  • nepakankama asmeninė higiena;
  • įvairios organizo būklės – virusinės infekcijos, alergijos, avimatinozė, mažakraujystė, virškinimo trakto ir metabolizmo ligos, lėtiniai apsinuodijimai;
  • odos ligos – atopinis ar seborėjinis dermatitai, rožinė, žvynelinė;
  • burnos, gerklės ir nosies ligos – kariesas, angina, nosies polipai, išvešėję adenoidai ir kt.;
  • žalingi aplinkos faktoriai – dulkės ir kietosios dalelės ore, įvairios cheminės medžia­gos, intensyvi saulės spinduliuotė (ypač šviesiaodžiams žmonėms);
  • refrakcijos ydos – nekoreguota toliaregystė, astigmatizmas;

Blefaritų tipai

  1. Bakterinis (stafilokokinis) blefaritas — išsivysto kaip atsakas į voko krašto uždegimą, sukeltą stafilokokinės bakterijos (auksinio ar epiderminio stafilokoko). Uždegimas dažnai vidutinio stiprumo, jo trukmė sąlyginai neilga, dažniau pasireiškia vidutinio amžiaus moterims. Voko kraštas patinęs ir padengtas pleiskanomis, blakstienos sulipusios.
  2. Seborėjinis (pleiskaninis) blefaritas — gali atsirasti kartu su seborėjiniu voko odos uždegimu (dermatitu). Uždegimas dažnai minimalus, blakstienos padengtos riebalais, aplipusios pleiskanomis.
  3. Opinis blefaritas — sunkiausias iš visų blefaritų. Dažniausiai pasireiškia jauniems žmonėms bei vaikams. Būdingas pūlingas uždegimas, voko krašte atsiranda pilkšvų žvynelių, kuriuos pašalinus atsiveria kraujuojančios opos. Uždegimas gali pasiekti blakstienų folikulus, juos pažeisti ir taip lemti blakstienų netekimą. Opų vietoje gali formuotis randas, kuris riboja blakstienų augimą, lemia jų iškrypimą (trichiazę), šios pradeda augti netaisyklingai — pakrypsta į akies obuolį.
  4. Meibomo blefaritas — susijęs su akies voko riebalinių (Meibomo) liaukų užsikimšimų, jų sekreto disfunkcija. Vokų kraštai paraudę, būdinga prasta ašarų kokybė
  5. Kampinis blefaritas — traiškanojimas ir uždegimas lokalizuotas akių kampučiuose, kur vokų oda ir junginė sustorėja, parausta, maceruoja.

Blefaritų gydymas

Pagrindinis gydymo tikslas – identifikuoti ir pašalinti uždegimo priežastį. Iki šiol nėra vieningos ir iki galo sėkmingos blefaritų gydymo metodikos. Ji dažniausiai priklauso nuo blefarito tipo ir simptomų, tačiau tam tikri gydymo būdai tarp skirtingų blefaritų dažnai persidengia ir yra universalūs. Pagrindinės blefaritų simptomų palengvinimo bei gydymo metodikos:

  • asmeninės higienos pagerinimas (blakstienų ir vokų plovimas akių nedirginančiu šampūnu, arba specialiomis priemonėmis);
  • šilti kompresai užsikimšusių Meibomo liaukų sekretui suskystinti. Kompresus rekomenduojama pašildyti iki + 45 ºC ir laikyti bent 4 min, keičiant kompresus, kad šie nespėtų atvėsti. Kartu su kompresais rekomeduojamas ir vokų masažas;
  • jei viena iš blefarito priežasčių – bakterijos, skiriamas gydymas antibiotikais, kurie gali būti vietiniai arba sisteminiai, plovimas bakteriocidiniais tirpalais;
  • staigūs ir ūmūs blefaritai ribotą laiką gali būti gydomi steroidais (jei blefarito priežastys neinfekcinės);
  • įrodyta, kad subalasuota dieta ir omega-3 maisto papildai padeda palengvinti blefarito simptomus;
  • laiku pastebėti ir koreguoti refrakcijos anomalijas;
  • pasireiškiant blefarito sukeltam netaisyklingam blakstienų augimui, pavienės blakstienos išpešamos specialiu pincetu, jei maždaug po dviejų savaičių blakstienos atauga – gydymą gali tekti kartoti. Taip pat gali būti taikoma ir kriodestrukcija, kai blakstienų folikulai suardomi veikiant šalčiu.

 

Autorius: Šarūnas Sologubovas (akių ligų gydytojas – mikrochirurgas).

akis


Užsiregistruokite konsultacijai pas akių klinikos “Lirema” gydytoją. Akių chirurgijos klinika “Lirema” yra lyderiaujanti klinika šalyje turinti kelias atstovybes Švedijoje. Čia dirba patyrę oftalmologai ir mikrochirugai, taikantys pažangiausius akių ligų diagnostikos ir gydymo metodus.

 

Informacijos šaltiniai

1. Duncan, K., & Jeng, B. H. (2015). Medical management of blepharitis. Current Opinion in Ophthalmology, 26(4), 289–294.

2. Care of the Patient with Blepharitis. Quick Reference Guide. American Optometric Association. https://www.aoa.org/documents/optometrists/QRG-10A.pdf

3. Bernardes, T. F., & Bonfioli, A. A. (2010). Blepharitis. Seminars in Ophthalmology, 25(3), 79–83.

4. Batterbury; B.Bowling; C. Murphy, Oftalmologija, 2012.

 

Informacija atnaujinta: 2019-02-01 12:29:12.