Akispūdžio patologija

Akispūdis

Normalios akies vidaus skysčiai (priekinės ir užpakalinės kamerų skysčiai bei stiklakūnis) yra vienodai suspausti. Tačiau tiek kameros skystis, tiek stiklakūnis pagal hidrostatinius dėsnius taip pat spaudžia bet kurią akies kapsulės vietą. Tai ir yra akies vidaus spaudimas, arba akispūdis (lot. tensio oculi, s. ophthalmotonus). 

Akispūdis (lot. tensio oculi, s. ophthalmotonus) yra kamerų skysčio bei stiklakūnio spaudimas į akies sienelę.

Jis priklauso nuo kameros skysčių cirku­liacijos, t. y. akies hidrodinamikos, ir nuo kraujotakos akies kraujagyslė­se hemodinamikos.

Dažniausiai tarp skysčio gamybos ir nutekėjimo yra pusiausvyrą. Jei dėl kokių nors priežasčių padidėja skysčio gamyba, tuoj pat pagausėja ir jo nutekėjimas, o nutekėjimui pablogėjus, sekrecija sumažėja. Pusiausvy­ros tarp kameros skysčio sekrecijos sutrikimas pasireiškia akispūdžio pakilimu arba sumažėjimu. Normalaus akispūdžio ribos laikomos iki 21 mmHg, tačiau pastebėta, kad tai labai individualus dydis. Buvo pasiektas bendras susitarimas, kad nėra konkretaus akispūdžio dydžio, kuris nurodytų normalų ar aukštą akių spaudimą.  Kadangi padidėjusio akispūdžio liga (glaukoma) kai kuriems žmonėms progresuoja ir esant <18 mmHg, o kitiems >21 mmHg ligos nerandama. Todėl aukštesni parodymai kai kuriais atvejais laikomi norma.

Akies kamerų skystis gaminamas užpakalinėje kameroje, esančio krumplyno raumens epitelio ląstelių (2–3 μL/min). Iš užpakalinės kameros skystis per vyzdį patenka į priekinę kamerą, o į veninį kraują jis nuteka per prie­kinės kameros kampe esančią drenažinę akies sistemą. Daugiausiai skysčio nuteka įprastu keliu: trabekulių tinklu, kuris veikia kaip vožtuvas, todėl skystis negali grįžti atgal, toliau Šlemo kanalu ir galiausiai kolektoriniais kanalais į veninę kraujotaką. Mažesnė dalis skysčio (apie 45%) nuteka uveoskleriniu keliu, kai iš priekinės kameros patenka į krumplyno raumens supraciliarinius ir suprachoroidinius tarpus. Toliau skystis iš akies išteka per nepažeistą sklerą bei palei nervus, kraujagysles, kurie ją penetruoja. Kamerų skysčių tūris keičiasi maždaug 1% per minutę, kadangi laikoma, jog kamerų skysčių nutekėjimo greitis yra lygus jų skysčių gamybos greičiui.

Sveikų žmonių akispūdis paros laikotarpyje svyruoja 2-6 mmHg (cirkadiniai svyravimai). Daugumai aukščiausias akispūdis būna ankstyvomis ryto valandomis, dar miegant. Todėl, sergant glaukoma ir pasiekus norimą akių spaudimą, progresavimas vis vien gali vyksti dėl šių svyravimų.

Veiksniai keičiantys akispūdį:

• cirkadiniai pokyčiai,
• kūno padėtis,
• kvėpavimas,
• širdies veikla,
• išgertų skysčių kiekis,
• pratimai,
• operacijos,
• traumos,
• sisteminiai bei vietiniai vaistai.

Su amžiumi nutekėjimo greitis lėtėja, kadangi mažėja trabekulinio tinklo ląstelių ir storėja po jomis esanti bazinė membrana, taip didinamas skysčio nutekėjimo pasipriešinimas.

Korneosklerinė trabekulė – tai plona (0,5—1 mm storio) daugiasluoks­nė sijelė su daugybe angelių (lot. spatia Fontaneae), savo sandara primenanti kempinę.

Ji yra tarp akies priekinės kameros kampo ir odenos veninio sinuso (Šlemo kanalo) ir atlieka koštuvo funkciją. Odenos veninis sinusas (Šlemo kanalas) – žiedinis 0,3 – 0,5 mm pločio plyšys, į kurį iš trabekulės patenka akies kamerų skystis. Į veninį kraują jis nuteka per 20 – 30 siaurų kolektorinių kanalėlių, jungiančių Šlemo kanalą su intraskleriniais ir episkleriniais veniniais rezginiais bei vandeninėmis venomis.

Akispūdžio dydis ir jo matavimas 

Tonometrija – akispūdžio matavimas.

Tai neinvazyvus, saugus, lengvai atliekamas tyrimas. Praktikoje akispūdis dažniausiai matuojamas Goldmanno, Schotzo tonometrais ar oro srove.

Mūsų gydytojai klinikinėje praktikoje naudojasi statistine norma – tonometriniu akispūdžiu, nustatytu Maklakovo tonometro 10-ties gramų svareliu. Jis yra 18—27 mmHg. Tikra­sis akispūdis, t. y. tas, kuris yra akyje, atmetus pasipriešinimą svare­lio spaudimui, yra mažesnis – 10,0-22,0 mmHg. Jis apskaičiuojamas pagal specialias lenteles.

Kiekvieno žmogaus abiejų akių akispūdis yra vienodas, per dieną jis svyruoja pagal savo ritmą. Kaip minėta, dažniausiai didesnis akispūdis būna ryte (6—7 val.), mažesnis – vakare. Skirtumas tarp rytinio ir vakarinio aki­spūdžio vadinamas akispūdžio paros svyravimu. Dažniausiai jis yra ne didesnis kaip 5 mmHg. Įtariant, kad sutriko akispūdžio reguliacija, akispūdis kelias paras matuojamas du kartus – 6-7 val. ryte ir po 12 valandų, vakare. Šį tyrimą vadiname akispūdžio paros kreivės matavimu.

Autorius: Šarūnas Sologubovas (akių ligų gydytojas – mikrochirurgas).

Užsiregistruokite konsultacijai pas akių klinikos “Lirema” gydytoją. Akių chirurgijos klinika “Lirema” yra lyderiaujanti klinika šalyje turinti kelias atstovybes Švedijoje. Čia dirba patyrę oftalmologai ir mikrochirugai, taikantys pažangiausius akių ligų diagnostikos ir gydymo metodus.

Informacijos šaltiniai:

1. Fundamentals and Principles of Ophthalmology, American Academy of Ophthalmology, BCSC, Section 2, 2016-2017;
2. Glaucoma, American Academy of Ophthalmology, BCSC, Section 10, 2016-2017;
3. Akių ligos, E. Daktaravičienė, G. Juodkaitė, K. Sukarevičius, 1992 m.;

Informacija atnaujinta: 2019-02-14 15:49:22.