kainos Kainos
gydytojai Gydytojai
Skambinti Skambinti
Registracija Registracija
Puikiai vertinama akių klinika Lietuvoje ir Skandinavijoje

Akių ligos

Pirminė glaukoma

Tai viena dažniausių aklumo priežasčių. Apie 10—15% aklųjų išsivysčiu­siose šalyse yra apakę dėl glaukomos. Dažniausiai pirmine glaukoma serga vyresni kaip 50 metų žmonės (maždaug 1% visų tokio amžiaus gy­ventojų). Kuo vyresnis žmogus, tuo didesnis pavojus susirgti glaukoma. 70—80 metų žmonių ja serga 3—4%. Glaukoma apima abi akis, dažniau­siai vieną akį anksčiau, kitą — vėliau.

Pirminės glaukomos atsiradimo priežastys iki šiol nevisiškai iš­aiškintos. Manoma, kad ligai atsirasti turi įtakos labai daug faktorių, kuriuos daugiausia lemia paveldimumas. Jis sąlygoja akies anatominės struktūros savitumus, pakitimus akyje, priklausančius nuo amžiaus, in­dividualių amžiaus pakitimų intensyvumą organizme, neuroendokrininės sistemos savybes bei medžiagų apykaitos ypatumus. Visi šie faktoriai turi įtakos glaukomai atsirasti. Glaukoma dažnai yra šeiminė. Pirminė glaukoma – nesusijusi su jokia kita liga. Tačiau dažnai ji atsiranda kartu su hipertonine liga, diabetu, Todėl galima manyti, kad šios ligos turi bendrą jas sąlygojančią priežastį.

Esant pirminei glaukomai, akispūdis dažniausiai pakyla sutrikus skys­čio nutekėjimui iš akies ir tik labai retai — padidėjus akies kamerų skysčio gamybai.

Pirminės glaukomos klasifikacija. Supratimą apie pirminę glaukomą labai pakeitė neseniai pradėtas praktikuoti tyrimo būdas — gonioskopija. Gonioskopuojant apžiūrimas ir įvertinamas priekinės kameros kampas. Atsižvelgiant į gonioskopijos tyrimo rezultatus, 1977 m. pasiūlyta A. Nesterovo, A. Bunino, M. Krasnovo pirminės glaukomos klasifikacija. Pagal ją nusakoma glaukomos forma, išsivystymo stadija, akispūdis ir regėjimo funkcijų dinamika (4 lentelė). Sergant atviro kampo glaukoma, akispū­dis pakinta, nes sutrinka skysčio nutekėjimas dėl pakitimų drenažinėje akies sistemoje (Šlemo kanalo blokada, distrofiniai pakitimai trabekulėje ir intraskleriniuose kolektoriniuose kanaluose).

4 lentelė. Pirminės glaukomos klasifikacija

Glaukomos forma Stadija Akispūdis Regėjimo funkcijų dinamika
Atviro kampo, an­guli aperti Pradinė I, initiale Normalus (a),compensatum Stabili, stabilita
Uždaro   kampo, anguli clausi Išsivysčiusi II,  evolutum Saikingai padidėjęs (b),subcompensatum
Toli  pažengusi  III, inveteratum Didelis (c),irtcompensatum Nestabili,instabilita
Terminalinė IV, terminale
Ūmus uždaro kampo glaukomos priepuolis, Accessio acuta glaucomatis anguli clausi
Įtariama glaukoma, glaucoma in suspectu

Esant uždaro (siauro) kampo glaukomai, priekinės kameros kam­pas nuolat ar periodiškai uždaromas rainelės šaknimi arba sąaugomis (goniosinechijomis), kurios trukdo skysčiui patekti į drenažinę sis­temą.

Glaukomos stadijos. Kokia yra glaukomos stadija, nustatome pagal akipločio ir regos nervo disko būklę. Skiriamos 4 glaukomos stadijos. Kad diagnozė būtų užrašyta trumpiau, visos keturios stadijos žymimos romėniškais skaitmenimis.

  • Pradinė I, initiale, stadija. Nėra nei glaukominės regos nervo dis­ko ekskavacijos, nei būdingų akipločio pakitimų. Gali būti šiek tiek pa­platėjusi regos nervo disko fiziologinė ekskavacija ir nedideli akipločio paracentrinės dalies pakitimai (nedidelės skotomos, kiek padidėjusi ak­loji dėmė). Akispūdis būna pakilęs nuolat, gaunami asimetriniai abiejų akių tyrimo duomenys, skysčio nutekėjimo koeficientas mažas.
  • Išsivysčiusi II, evolutum, stadija. Akiplotis iš nosies pusės susiaurėjęs daugiau kaip 10° arba yra pusračio formos (Bjerumo)  skotoma. Yra glaukominė regos nervo disko įduba ir pablyškimas, įdubos skersmens santykis su disko skersmeniu — 0,5—0,7.
  • Toli pažengusi III, inveteratum, stadija. Akiplotis iš medialinės pu­sės siauresnis negu 15o nuo fiksacijos taško. Šiai stadijai priklauso taip pat akys, kurių akiplotis susiaurėjęs koncentriškai (mažiau kaip 15° nuo fiksa­cijos taško visomis kryptimis) bei akipločio likutis lateralinėje dalyje. Glaukominė įduba siekia regos nervo disko kraštą, įdubos skersmens santy­kis su regos nervo disko skersmeniu — 0,8—1,0. Diskas — blyškus.
  • Terminalinė IV, terminale, stadija. Šioje stadijoje nėra forminio regėjimo — akis tik junta šviesą arba yra visiškai akla. Akipločio neįma­noma nustatyti. Glaukominė viso regos nervo įduba ir atrofija.

Akispūdis. Jį parodo tonometrijos rodikliai. Maklakovo tonometro 10,0 g svareliui akispūdis vertinamas taip: normalus (a) — ne daugiau kaip 27 mmHg, saikingai padidėjęs (b) — 28—32 mmHg, didelis (c) — 33  mmHg ir daugiau.

Tikrasis akispūdis yra normalus, jei siekia ne daugiau kaip 22 mmHg, saikingai padidėjęs — tarp 23—28 mmHg, didelis — daugiau kaip 32 mm Hg.

Regėjimo funkcijų dinamika. Ji vertinama pagal akipločio ir regos nervo disko pakitimus stebint ligonį ne mažiau kaip 6 mėnesius. Tik po pusės metų galima pasakyti, ar šiuo glaukomos atveju regejimo funkcijos yra stabilios, ar ne. Funkcijos stabilios, jei per stebėjimo laiką nesikeičia akiplotis ir regos nervo disko įduba. Funkcijos nestabilios, jei per tuos 6 mėnesius akipločio susiaurėjimas viršija paklaidos ribas, t. y. I stadijoje akiplotis susiaurėja 10° ir daugiau, arba išsiplečia buvusios paracentrinės skotomos; II ir III stadijoje — akiplotis susiaurėja nuo 5° iki 10°. Jei aki­plotis yra vamzdinis (mažiau kaip 15° nuo fiksacinio taško visomis kryptimis), funkcijos nestabilios jam susiaurėjus 2—3°. Tokias regėjimo funk­cijas rodo ir glaukominė regos nervo disko įduba, ten, kur jos anksčiau nebuvo, žymus jos išsiplėtimas ir pagilėjimas.

Ūmus glaukomos priepuolis šioje klasifikacijoje užima atskirą vietą. Nustačius ūmaus glaukomos priepuolio diagnozę, nereikia nurodyti nei glaukomos stadijos, nei akispūdžio būklės bei regėjimo funkcijų dinami­kos. Šie rodikliai įvertinami tik nuslopinus ūmų priepuolį.

Įtariama glaukoma, glaucoma in suspectu. Ji esti tuomet, kai yra vie­nas neryškiai išreikštas glaukomos požymis, pvz., kai kada pakyla aki­spūdis ir viršija normą 1—2 mmHg arba, kai yra ligai būdingi nusiskundi­mai. Įtariama glaukoma — dar ne diagnozė. Taip užrašyti galima tik laikinai, kol ligonį visiškai ištirsime ir nustatysime galutinę diagnozę. Kartais tokius žmones tenka tirti ligoninėje pakartotinai, po kelių mėnesių pertraukos.

Kad įrašai ligos istorijose būtų trumpesni, rekomenduojama nenuro­dyti, kad glaukoma pirminė, o jos stadijas ir akispūdį žymėti skaičiais ir raidėmis.

Pavyzdžiui:
1) pilna diagnozė — pirminė, atviro kampo, išsivysčiusi, nestabili glaukoma su saikingai pakilusiu akispūdžiu; sutrumpintai — atviro kampo nestabili glaukoma II b; 2) pilna diagnozė — pirminė, uždaro kampo, toli pažengusi, stabili glau­koma su normaliu akispūdžiu; sutrumpintai — uždaro kampo stabili glaukoma III a.