Kai žmogus nusprendžia, kad jam gana akinių ar kontaktinių lęšių, dažniausiai pirmoji mintis būna „darysiu lazerinę korekciją”. Ši procedūra daugeliui tapo sinonimu regos korekcijai apskritai, tačiau iš tikrųjų lazeris – tik vienas iš keleto galimų sprendimų, ir ne visiems žmonėms jis – geriausias pasirinkimas. Yra ir kitas, vis dažniau taikomas regos korekcijos metodas – refrakcinė lęšio keitimo operacija. Apie tai kalbamės su Akių klinikos „Lirema” akių ligų gydytoju mikrochirurgu Šarūnu Sologubovu.
Anot mikrochirurgo, nors abiejų regos korekcijos procedūrų tikslas panašus – pagerinti regėjimą ir sumažinti priklausomybę nuo akinių ar kontaktinių lęšių – jų principas, galimybės ir pacientai, kuriems jos rekomenduojamos, skiriasi iš esmės.
„Sprendimas priklauso nuo žmogaus sveikatos būklės, amžiaus, refrakcijos dydžio ir stabilumo, ragenos būklės, akies lęšiuko ir kasdienių regėjimo poreikių. Žmogui, kuris didžiąją dienos dalį dirba kompiuteriu, gali būti svarbūs vieni dalykai, daug vairuojančiam tamsoje – kiti, o norinčiam kuo rečiau naudoti skaitymo akinius – treti”, – vardija Š. Sologubovas.
Svarbesnės dioptrijos ar amžius?
Klaida manyti, kad egzistuoja konkreti amžiaus ar dioptrijų riba, iki kurios verta rinktis lazerinę korekciją, o ją peržengus – refrakcinę lęšio keitimo operaciją. Universalios ribos nėra. Amžius ir dioptrijos yra svarbus veiksnys, tačiau gydytojas vertina, kas tuo metu vyksta žmogaus akyje.
„Maždaug nuo 40–ies metų natūralus akies lęšiukas palaipsniui praranda elastingumą ir gebėjimą keisti savo formą fokusuojant vaizdą skirtingu atstumu – taip vystosi presbiopija, dar vadinama amžine toliaregyste. Žmogus pirmiausia pastebi, kad sunkiau įprastu atstumu skaityti smulkų tekstą, telefoną norisi laikyti toliau, o ilgainiui prireikia skaitymo akinių”, – teigia oftalmologas Š. Sologubovas.
Anot jo, pacientams iki 40–ies, norint koreguoti trumparegystę, toliaregystę ar astigmatizmą, rekomenduojama atlikti įprastą regos korekciją lazeriu, o kai kyla skaitymo akinių poreikis ir akies lęšiukas dar nėra pasidrumstęs, galima atlikti regos korekciją lazeriu PRESBYOND metodu.
„PRESBYOND regos korekcijos lazeriu principas kitoks nei įprastos lazerinės korekcijos – viena akis koreguojama daugiau į tolį, kita – iš arti, o smegenys pripranta sujungti šiuos du vaizdus į vieną, leisdamos matyti visais atstumais be akinių”, – teigia mikrochirurgas.
Anot jo, vieno žmogaus akies lęšiukas gali būti skaidrus ir po 40–ies, jo akys ir regėjimo poreikis tinkamas lazerinei korekcijai, o kitam panašaus amžiaus pacientui gali būti ryški presbiopija, prasidėję lęšiuko pokyčiai ar toks refrakcijos sutrikimas, dėl kurio prasmingiau svarstyti refrakcinę lęšio keitimo operaciją.
Lazerinė korekcija ir refrakcinė lęšio keitimo operacija – kuo jos skiriasi?
Lazerinės regos korekcijos metu lazerio spinduliu yra veikiama viršutinė ragenos dalis, todėl pasikeičia ragenos gaubtumas ir laužiamoji geba. Šviesos spinduliai, perėję akies optinę sistemą, pradeda fokusuotis tinklainėje ir regėjimas pagerėja.
„Priklausomai nuo individualios situacijos, lazeriu gali būti koreguojama trumparegystė, toliaregystė, įskaitant ir amžinę toliaregystę, ir astigmatizmas. Natūralus žmogaus akies lęšiukas šios procedūros metu yra neliečiamas”, – teigia mikrochirurgas Š. Sologubovas.
Refrakcinės lęšio keitimo operacijos principas kitoks – jos metu natūralus akies lęšiukas pašalinamas ir pakeičiamas dirbtiniu intraokuliniu lęšiu.
„Ši operacija rekomenduojama pacientams nuo 50–ies metų, kurių akies lęšiukas sustandėjęs, pasidrumstęs ir lazerinė korekcija neduotų tinkamo efekto. Priklausomai nuo paciento akių būklės ir poreikių gali būti pasirenkami skirtingų optinių savybių lęšiai – nuo monofokalinių iki torinių, išplėsto fokusavimo ar daugiažidinių”, – patirtimi dalijasi akių ligų gydytojas.
Jo teigimu, svarbu suprasti ir tai, kad technologiškai sudėtingesnis ar brangesnis lęšis nebūtinai reiškia geresnį rezultatą konkrečiam pacientui.
„Skirtingi lęšiai turi skirtingų privalumų ir kompromisų, todėl žmogui, kuris dažnai vairuoja naktį, ir žmogui, kuriam svarbiausia skaityti bei dirbti kompiuteriu be akinių, optimalus sprendimas nebūtinai bus tas pats”, – teigia Š. Sologubovas.
Kaip parenkamas tinkamiausias metodas?
Svarbiausias etapas vyksta ne operacinėje, o atliekant išsamius akių tyrimus ir kalbantis apie paciento lūkesčius.
„Gydytojas kruopščiai įvertina ragenos parametrus, refrakcijos stabilumą, natūralaus lęšiuko būklę, tinklainę, akispūdį, akių paviršių ir kitus individualius veiksnius. Tik turint visą šią informaciją galima palyginti skirtingų metodų naudą ir galimus rezultatus”, – teigia akių ligų gydytojas.
Anot jo, ne mažiau svarbi bendra paciento sveikatos būklė, gyvenimo būdas bei lūkesčiai.
„Prieš operaciją aptariame, kokio regėjimo tikimasi – ar svarbiausia be akinių puikiai matyti į tolį? Ar didžiąją darbo dienos dalį tenka žiūrėti į kompiuterio ekraną? Ar norima be akinių skaityti smulkų tekstą? Ar žmogus daug vairuoja naktį? Ar priimtina tam tikrose situacijose naudoti akinius, jeigu tai leistų išlaikyti geresnę regėjimo kokybę kitomis sąlygomis?”, – vardija Š. Sologubovas.
Anot mikrochirurgo, klausimą „refrakcinė lęšio operacija ar regos korekcija lazeriu?” tiksliau būtų formuluoti kitaip – kuris metodas konkrečiam žmogui suteiks geriausią regėjimo kokybės, saugumo, akinių nepriklausomybės ir ilgalaikio rezultato santykį?
„Jaunesniam pacientui, kurio refrakcija stabili, ragena tinkama, o natūralus lęšiukas gerai atlieka savo funkciją, pirmiausia vertinama lazerinės korekcijos galimybė. Ryškėjant presbiopijai, atsirandant natūralaus lęšiuko pokyčiams ar esant kitoms individualioms aplinkybėms, alternatyva gali tapti PRESBYOND ar refrakcinė lęšio operacija”, – apibendrina mikrochirurgas Š. Sologubovas.