Kad ir kaip stengiamės tvardytis ir būti stiprūs visose gyvenimo situacijose, viena kita ašarėlė kartais ima ir nurieda skruostu. Tačiau mokslininkai teigia, jog kilus poreikiui paverkti, savęs tramdyti neverta – tai netgi gali būti kenksminga sveikatai.
Kas nutinka, kai verkiame? Ašaras išskiria ašarų liaukos. Akyje yra pagrindinė ašarų liauka, esanti viršutiniame išoriniame akiduobės kampe, ir pagalbinės ašarų liaukutės, išsidėsčiusios vokuose. Liaukų išskiriamą skystį – ašaras – sudaro vanduo, mineralinės medžiagos, baltymai, gleivės ir riebalai. Ašarų sekrecinę sistemą sudaro dvi liaukų sistemos, žinomos, kaip bazinė ir refrakcinė. Yra ir emocinė – susijusi su stresu.
Visų tipų ašaros yra skirtingos. Bazinė sekrecija vyksta nuolatos. Ji tarsi „apvelka“ akį vadinamąja ašarų plėvele. Šią plėvelę sudaro trys sluoksniai: gleivių, vandeninis ir riebalinis. Gleivių sluoksnis dengia rageną. Vandeninis sluoksnis – jo pagrindas vanduo – rageną drėkina ir aprūpina deguonimi bei maistingosiomis medžiagomis. Išorinis, riebalinis sluoksnis, padeda išlaikyti ašarų plėvelės stabilumą ir neleidžia išgaruoti vandeniniam sluoksniui. Mums mirksint ašarų plėvelė padengia akies obuolio priekį, o susidarantis drėgmės perteklius nuteka smulkiais nutekamaisiais kanalėliais, esančiais vidinėje vokų pusėje. Toliau jos keliauja į nosį, todėl ilgai ir gausiai verkiant ima „bėgti” ir nosis. Viena pagrindinių ašarų plėvelės sudėtinių dalių yra lizocimas. Tai antivirusinis ir antibakterinis baltymas. Kadangi akis nuolatos būna drėgnoje terpėje, jai nuolat gresia bakterinės ar virusinės infekcijos pavojus. Tad šis baltymas padeda apsaugoti akis nuo potencialios infekcijos. Taigi, bazinės sekrecijos paskirtis yra apsaugoti akį nuo kenksmingo išorės poveikio, aprūpinti reikiamomis medžiagomis ir drėkinti. Drėkinimas yra labai svarbus regėjimui – jei akis nebūtų drėkinama, mes nematytume.
Refleksinė sekrecinė sistema – tai ašarų liauka, kai mūsų akys susiduria su išoriniu dirgikliu – pavyzdžiui, dulkėmis, stipriu vėju ar pjaustomo svogūno garais. Atsiradus dirginimui ašarų liaukos gauna signalą ir pradeda išskirti daugiau skysčio, kad išplautų dirginimo sukėlėją. Pagrindinė refleksinės sekrecijos sudedamoji dalis yra vanduo. Be to pastebėta, kad joje yra padidinta antikūnių ir fermentų koncentracija. Refleksinis ašarojimas apsaugo akis nuo įvairių dirgiklių ir į jas patekusių svetimkūnių.
Tuo tarpu su emocijomis susijusių ašarų prigimtis ir sudėtis visiškai skiriasi nuo anksčiau minėtųjų. St Paul-Ramsey medicinos centre, esančiame Minesotoje, atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad ašarose, kurias sukelia stiprūs išgyvenimai yra daugiau tokių hormonų kaip prolaktino, adrenokortikotropino ir leu-enkefalino. Padidintas hormonų kiekis, pasigaminantis organizme išgyvenant stresą, yra kenksmingas, o verkimas padeda juos pašalinti. Verkiant iš organizmo taip pat pašalinama ir dalis mangano. Tyrimai rodo, jog šio elemento koncentracija ašarose yra net 30 kartų didesnė nei kraujyje. Jei organizme susikaupia per didelis kiekis mangano, padidėja nerimo, dirglumo, chroniško nuovargio, agresijos priepuolių tikimybė. Pastebėta, kad verkiant pažemėja kraujo spaudimas, suretėja pulsas ir pagilėja kvėpavimas. Šie fiziologiniai procesai padeda nusiraminti ir atsikratyti fizinių streso padarinių – tokių kaip, raumenų įsitempimas, padažnėjęs širdies ritmas ir kt. Visi šie procesai, kartu sudėjus, sumažina kardiologinių ir kt. ligų tikimybę.
Taigi, kitą kartą, kai jausite ašaras užplūstant akis, nesistenkite jų tvardyti. Geriau paverkite – tai ne tik naudinga sveikatai, bet ir gali išgelbėti jūsų gyvybę.