Antiglaukominės operacijos

Periferinė iridektomija. Dažniausiai ji atliekama esant ūmiam glaukomos priepuoliui. Viršutiniame akies segmente junginė separuojama iki limbo (88 pav.). Šioje srityje daromas 5—6 mm ilgio pjūvis per visus sluoksnius iki priekinės kameros. Rainelė įstriginama žaizdoje, ir, suėmus pincetu, jos dalis iškerpama. Junginė susiuvama nepertraukiama siūle. Iškirpta anga rainelėje (LXXXVII pav.) — naujas kelias skysčiui iš užpakalinės kameros nutekėti į priekinę, todėl rainelė atsitraukia nuo priekinės kame­ros kampo.

Fistulizuojančios operacijos. Jos atliekamos sergant lėtine uždaro ir atviro kampo glaukomomis. Fistulizuojančios operacijos sukuria naują kelią kamerų skysčiui nutekėti: tada jis teka per korneosklerinėje akies sie­nelėje padarytą fistule po jungine, kur susidaro vadinamoji „filtracinė pagalvėlė“. Fistulizuojančių operacijų metodų yra daug.

Klasikinės fistulizuojančios operacijos yra iridektomija su odenos kauterizavimu (filtruojanti iridektomija), iridenkleizė. Dabar dažniau­siai atliekama mikrochirurginė trabekulektomijos operacija (89 pav.). Atseparavus junginę iki limbo, per paviršinius odenos sluoksnius padaromas keturkampis ar trikampis 5×5 mm dydžio lopas ir Šlemo ka­nalo srityje išpjaunama odenos. Šlemo kanalo ir trabekulės dalis. Po to atliekama periferinė iridektomija. Žaizda uždengiama odenos lopu, jis pritvirtinamas siūlėmis ir padengiamas jungine.

Filtruojanti iridektomija. Atliekama kaip ir periferinė, tik po jos odenos žaizdos kraštas diatermokoaguliuojamas, todėl žaizda nesusiglaudžia. Junginė virš jos susiuvama.

Visų operacijų efektas geresnis, jei jos atliktos pradinėse glaukomos stadijose. Svarbiausios galimos operacijų komplikacijos aptartos anks­čiau. Kartais ir po sėkmingai atliktų operacijų, sunormalėjus akispūdžiui, glaukominis procesas progresuoja ir regos funkcijos silpsta.