kainos Kainos
gydytojai Gydytojai
Skambinti Skambinti
Registracija Registracija
Puikiai vertinama akių klinika Lietuvoje ir Skandinavijoje
2020-08-24

Pasaulinė tarša: keičiantis regėjimui, prie jos prisidedame ir mes

Itin greitai kintantis klimatas, ligų radimasis, kokių anksčiau nebuvome sutikę, nesustojanti oro ir vandenynų tarša – tik dalis pasekmių, kurias sąlygoja besaikis vartojimas. Kasdien nesusimąstydami naudojamės šimtais daiktų, kurie ilgainiui prisideda prie globalaus užterštumo – ne išimtis akiniai ir kontaktiniai lęšiai.

Kasmet žmonių populiacija sunaudoja apie 300 milijonų tonų plastiko, iš jų 50 proc. yra vienkartinis plastikas, kuriam priskiriami ir vienadieniai lęšiai bei akinių dalys. Suirti plastikui trunka iki 500 metų, o kiekvienais metais į vandenynus patenka daugiau nei 8 tonos. 90 proc. jūros paukščių skrandžiuose aptinkama plastiko atplaišų, o 1 iš 3 žinduolių randami supančioti vandenyno šiukšlėse – skaičiai išties įspūdingi.

Rūšiavimo problema neišspręsta

Anot Akių klinikos „Lirema“ akių ligų gydytojos oftalmologės Eglės Juzėnaitės, su regos sutrikimais susiduriantis žmogus per gyvenimą vidutiniškai turi tris poras akinių: įprastus regėjimą koreguojančius, skaitymo ir poliarizuotus akinius nuo saulės. Regai kintant ar akinių nesaugant, regėjimą koreguojančios priemonės keičiamos dar dažniau.

„Taupant gamtinius ir energetinius išteklius, nereikalingus daiktus skatinama perleisti kitiems, o tuos, kurie naudojimui nebetinkami, utilizuoti pagal taisykles. Akiniai dažniausiai būna pagaminti iš skirtingų medžiagų – rėmeliai iš plastmasės, aliuminio, plieno ar aukso – tai itin apsunkina jų perdirbimą“, – teigia gydytoja.

Surinkti ir trečiosioms šalims naudoti perduoti akiniai taip pat retai kada būna pritaikomi. Manoma, kad perdavus senus akinius naujam jų nešiotojui sutaupoma. Tačiau pamirštamos akinių pristatymo į trečiąją šalį sąnaudos – pirmiausia akinius reikia surinkti, perduoti į tašką, kur šie suvežami šalies mastu. Tada akiniai yra atrenkami ir tikrinami, valomi, rūšiuojami, ženklinami, siunčiami gavėjui ir iki panaudojimo sandėliuojami.

„Šis procesas reikalauja didelių transporto, energijos ir žmogiškųjų išteklių kaštų. Atlikti tyrimai rodo, kad vos 7 proc. jų gali būti panaudojami, nes parenkant akinius reikia atsižvelgti ne tik į dioptrijas – labai svarbu patogi, veidą atitinkanti akinių forma, stiklo dydis ir jo storis, o taip tiksliai atitaikyti sudėtinga. Taip vieneto kaina, palyginti su nauja akinių pora, išbrangsta dvigubai“, – tvirtina E. Juzėnaitė.

Lęšių tarša ne mažesnė 

Nors lęšio svoris yra vos 0,03 miligramo, žvelgiant pasaulio mastu, jie sudaro net 0,5 proc. visų atliekų.

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad ilgo nešiojimo lęšiai yra geresnis pasirinkimas nei vienadieniai, kurių per metus reikia 365 porų, tačiau tai yra mitas. Vienadieniai lęšiai, įskaitant popierinę jų pakuotę, talpyklą ir foliją, kasmet sugeneruoja apie 1 kg atliekų, o daugkartinio naudojimo lęšiai, įskaitant jų skystį – apie 0,87 kg atliekų. Į šias atliekas neįskaičiuotos tos, kurios naudojamos pristatyti lęšius į pardavimo vietas ar gavėjams, užsisakiusiems juos internetu.

Anot E. Juzėnaitės, akiniai ir kontaktiniai lęšiai yra rūšiuojami vadovaujantis ant pakuotės matomais perdirbimo ženklais. Jeigu tokių ženklų nėra, tuomet reikėtų mesti į bendruosius atliekų konteinerius. Išmetimui skirtų akinių ar kontaktinių lęšių optikos dažniausiai nepriima.

„Lęšiai itin greitai yra tada, kai turi sąlytį su biologinių nuotekų valymo įrenginių mikrobais, todėl nuleidus juos į klozetą, šie kaip mat virsta mikroplastikais“, – teigia gydytoja.

Lazerinė korekcija – tvarus pasirinkimas

Regėjimą koreguoti galima ne tik akiniais ar kontaktiniais lęšiais. Turint trumparegystės, toliaregystės ar astigmatizmo problemų, situaciją galima išspręsti atliekant regos korekciją lazeriu.

„Ši procedūra yra itin greita, efektyvi, ilgalaikė ir tausojanti. Jos metu naudojami akių nejautrą sukeliantys lašai, atsisakoma standartinio nuskausminamųjų leidimo ar lašelinės, taip operacija pacientui praeina paprasčiau ir mažiau teršiame medicininėmis atliekomis“, – teigia E. Juzėnaitė.

Anot mikrochirurgės, bendradarbiaudami su vienais seniausių ir lyderiaujančių medicinos srities optikos pramonės bei lazerių gamintojais –„Schwind eye tech solutions“ ir „Carl Zeiss AG“, galime būti tikri, kad šios kompanijos kasmet deda visas pastangas kurti tvarius, aplinką tausojančius gaminius. Operacijos metu lazeris veikia vos keliolika minučių, po kurių pacientas gali gyventi visavertį gyvenimą be papildomų regos korekcijos priemonių. Įprastai užtenka vienos procedūros, kad matymas atsistatytų, tačiau esant poreikiui, operaciją dažniausiai galima kartoti – tai visiškai saugu.

„Kiekvienas iš mūsų gali rinktis regos korekcijos būdą – ar tai būtų lazerinė regėjimo korekcija, ar akiniai, ar lęšiai – pasirinkus ir panaudojus pastaruosius, būtina tinkamai juos utilizuoti. Tik nuo kasdienių pasirinkimų priklauso, kokia planeta bus palikta ateities kartoms“, – apibendrina gydytoja.

Pasitikrinti, ar regos korekcija lazeriu Jums galima, galite nemokamai internetu.

Grįžti į naujienas