Panašu, jog mama ir vėl buvo teisi.
Vis daugėja įrodymų, jog valandos praleistos prie televizoriaus ar kitų elektroninių prietaisų ekranų, smarkiai kenkia vaikų ir paauglių regėjimui. Iki šiol teigta, jog genetika yra pagrindinė trumparegystės priežastis, tačiau panašu, kad šioje srityje atsirado rimtas konkurentas, galintis perimti pagrindinio kaltininko titulą.
Naujausias Ulster (Didžioji Britanija) universiteto tyrimas atskleidė, jog jaunų žmonių, sergančių trumparegyste, skaičius per pastaruosius 50 metų padvigubėjo. Net 23 procentai 12-13 metų amžiaus britų vaikų kenčia nuo miopijos (trumparegystės), t.y. sutrikimo, kuomet tolimesni objektai matomi neryškiai, kai tuo tarpu arti esantys daiktai matomi puikiai. Dar 1960 metais šis skaičius tesiekė 10 procentų.
Rytų Azijos šalyse situacija yra kur kas blogesnė – jose net 90 procentų vaikų yra trumparegiai.
Dėl didėjančio, su miopija susiduriančių vaikų skaičiaus dalinai yra kaltas dienos šviesos trūkumas. Dopaminas, cheminis junginys, neurotransmitorius, esantis smegenyse, yra svarbus geros akių būklės palaikymui ir yra išskiriamas dienos šviesoje. Negaudamos pakankamai dienos šviesos, akys gali pradėti vystytis nekontroliuojamu būdu, o tai reiškia, kad vaikui gali tekti ne tik nešioti akinius ar kontaktinius lęšius – trumparegystė taip pat padidina riziką susirgti ir kitomis rimtomis akių ligomis.
Daugybę metų buvo manoma, kad dėl trumparegystės kalti iš per daug arti atliekami darbai, kadangi tai keičia akies formą, nes ji nuolat bando fokusuotis į arti esančius objektus. Tai neabejotinai tik patvirtina, jog buvimas lauke gerina akių būklę, kadangi tuomet paprastai dėmesys sutelkiamas ne į arti, o toliau esančius objektus.
Vienas Kinijoje atliktas tyrimas atskleidė, kad tikimybė susirgti trumparegyste sumažėja, jei kiekvieną dieną lauke papildomai praleidžiama 40 minučių. Bandyme, kuris truko tris metus ir kuriame buvo stebimi 900 vaikų, viena grupė po pamokų lauke papildomai praleisdavo 40 minučių. Bandymo pabaigoje, iš tų, kurie lauke praleisdavo daugiau laiko, trumparegystė pasireiškė 30 procentų, kai tuo tarpu šis skaičius siekė 40 procentų tarp tų, kurie daugiau laiko praleido uždarose patalpose.
2014 metais Amerikos Optometrijos Asociacijos atlikta apklausa parodė, kad 80 procentų vaikų pranešė jaučiantys deginimą, niežulį akyse ar akių nuovargį po to, kai naudojosi elektroniniais prietaisais ilgesnį laiką. Verta žinoti, jog mirksėjimas padeda sumažinti akių įtampą ir sudrėkina akis, tačiau žmogus, žiūrėdamas į ekraną, yra linkes mirksėti gerokai rečiau. Paprastai yra mirksima kas 3-4 sekundes, kai tuo tarpu šis intervalas pailgėja iki 10-12 sekundžių, kai žiūrima į ekraną.
Vidutinis 8-11 metų vaikas prie ekrano praleidžia 4.5 valandos per dieną, o paauglys – vidutiniškai 6.5 valandos. Taigi galime tikėtis, kad ši prastėjančio regėjimo epidemija progresuos tik į blogąją pusę. Situaciją dar labiau pablogina pastovus mobiliųjų telefonų naudojimas, maži ekranai su mažomis raidėmis verčia mus prisitraukti telefonus arčiau ir įtempti akis. Taip dar labiau skatinamas akių nuovargis ir regėjimo prastėjimas.
Dar verta žinoti, jog maistas taip pat atlieka svarbų vaidmenį siekiant, jog akys tinkamai funkcionuotų. Norint turėti gerą regėjimą, reikėtų vartoti maistą, kuriame gausu karotinoidų. Daug jų galima rasti morkose, saldžiose bulvėse, moliūguose, špinatuose, brokoliuose, goji uogose, melionuose ir abrikosuose.