Per pastaruosius 30 metų trumparegyste sergančių žmonių skaičius ženkliai išaugo. Padidintos rizikos grupei susirgti trumparegyste arba kitaip, miopija, priklauso mokyklinio amžiaus vaikai, diabetu sergantys arba viršsvorio problemų turintys asmenys. Europos Sąjungoje maždaug kas ketvirtas vaikas ir paauglys serga trumparegyste. Esant stipriai trumparegystės formai išauga glaukomos, tinklainės atšokos ir kitų akių ligų tikimybė. Nors šiuolaikinė medicina gali pasiūlyti daugybę sprendimų regėjimo sutrikimams pašalinti, vis dėlto geriau iš anksto jiems užkirsti kelią nei vėliau gydyti.
Ką gi daryti, kad vaikai nesusirgtų trumparegyste?
Geras gydytojas – labai svarbu. Tik geras specialistas nenumos ranka į pacientus, kurių akys visiškai sveikos. Profesionalus oftalmologas patars, ką daryti, kad jūsų mažylio akys ir toliau būtų sveikos, o regėjimas – nepriekaištingas.
Laiku apsilankykite oftalmologo kabinete. Atminkite, kad vaiko regėjimą pirmą kartą privalu patikrinti sukakus vieneriems metams, vėliau trejų ir šešerių metų amžiaus. Jei jūsų šeimoje yra trumparegių – jūs ar seneliai – mažylio akis reikia tikrinti dažniau. Taip pat nepamirškite apsilankyti pas oftalmologą vaikui besiruošiant į pirmąją klasę.
Atkreipkite dėmesį į pokyčius vaiko elgesyje. Jei jūsų vaikas žiūrėdamas televizorių, skaitydamas ar žiūrėdamas į tolį prisimerkia, dažnai skundžiasi galvos, akių skausmais ar nuovargiu, atsisako skaityti, tai gali būti pirmieji trumparegystės požymiai. Tokiu atveju nedelsdami kreipkitės į oftalmologą.
Laisvalaikis gryname ore būtinas. Pastebėta, jog vaikai, daugiau laiko praleidžiantys lauke, mažiau linkę į trumparegystę nei vaikai, kurie sėdi namuose. Buvimas gryname ore teigiamai veikia bendrą organizmo būklę: fizinis aktyvumas, šviežias oras yra labai svarbūs stiprinant organus. Be to, būnant lauke trumpėja laikas, kurį mažylis praleis namie žiūrėdamas televizorių, žaisdamas kompiuteriu ar atlikdamas kitas užduotis, reikalaujančias sufokusuoti akis artimam regėjimui.
Nepalikite vaikų vienų prie kompiuterio ar televizoriaus ekrano. Nors daugelis tėvų mėgaujasi ramybės minutėmis, kuomet gali pasodinti vaikus prie televizoriaus ar kompiuterio, vis dėlto reikėtų vis patikrinti, ką jie veikia. Pasirūpinkite, kad vaikai nesėdėtų per arti (ar per toli) ekrano, nežiūrėtų televizoriaus ir nežaistų kompiuteriu be pertraukų, po keletą valandų iš eilės – akis būtina reguliariai pamankštinti ir pailsinti. Taip pat atkreipkite dėmesį, kurioje vietoje sėdi vaikas, žiūrėdamas televizorių: idealiausia vieta – tiesiai prieš ekraną, taip kad vaizdas nebūtų iškraipomas ir vaikui nereikėtų įtempti akių norint suvokti vaizdą. Maksimalus laikas, kurį vaikas gali praleisti prie televizoriaus ar kompiuterio, yra 1,5-2 val. per dieną.
Maistas – vaistas. Tyrimai rodo, kad teisinga ir pilnavertė mityba turi įtakos akių sveikatos būklei. Nors dar jokie tyrimai neįrodė, jog tam tikra mityba gali įtakoti trumparegystės atsiradimą arba sumažinimą, vis dėlto jūsų vaikas privalo valgyti pilnavertį maistą, kuris padeda išvengti akių ligų. Sveikos, stiprios akys atsparesnės ir regėjimo sutrikimams.
Ortokeratologija. Tai naujas regėjimo korekcijos metodas, kuris, kaip tikimasi, sustabdys ar bent jau sulėtins miopijos progresavimą. Specialūs kieti kontaktiniai lęšiai koreguoja ragenos formą, kol jūsų vaikas miega, o dieną, išsiėmus kontaktinius lęšius, vaikas gali puikiai matyti be pagalbinių priemonių (akinių, minkštų kontaktinių lęšių).
Jei norite savo atžalą apsaugoti nuo trumparegystės, nuolatos stebėkite jį ir jo įpročius, rūpinkitės bendra vaiko organizmo būkle. Pasireiškus pokyčiams ar kilus įtarimui, jog jūsų vaiko regėjimas silpsta, kreipkitės į specialistą. Profesionalus oftalmologas nustatys tikslią diagnozę ir patars, kokių priemonių imtis toliau.
Daugiau informacijos apie trumparegystę ir toliaregystę galite rasti čia.