Ašarojimas, paraudimas, patinimas – simptomai, primenantys pavasarinę alergiją, gali išduoti visai kitą susirgimą. Daugelis pacientų dakriocistito diagnozę pirmą kartą išgirsta tik akių ligų gydytojo kabinete.
Dakriocistitas yra ašarų maišelio uždegimas, įprastai atsirandantis dėl nosinio ašarų latako nepraeinamumo. Ūminio uždegimo metu simptomai gali vystytis nuo kelių valandų iki dienų.
Anot Akių klinikos „Lirema“ akių ligų gydytojos Godos Brūzgytės, pacientai, sergantys šia liga dažniausiai skundžiasi skausmingumu, paraudimu bei patinimu apatinio voko vidiniame kampe, arčiau nosies, akies ašarojimu.
„Gali parausti akies junginė, atsirasti gleivingų ar pūlingų išskyrų, taip pat, pakilti kūno temperatūra. Spaudžiant ašarų maišelį, pro ašarų taškelį dažnai skiriasi pūlingas sekretas“, – teigia oftalmologė.
Sergančiųjų lėtiniu dakriocistitu pagrindinis nusiskundimas yra ašarojimas, tačiau gali atsirasti ir išskyrų, kartotis akies junginės uždegimai, ašarų maišelio projekcijoje gali būti pastebimas nedidelis patinimas. Įgimto dakriocistito atveju naujagimiai ašaroja, stebimos traiškanos, gali parausti akies junginė, iš ašarų maišelio spaustis gleivingas-pūlingas sekretas.
Dakriocistitas gali būti:
- ūminis, trunkantis mažiau nei 3 mėn. Dažniausi ūminės infekcijos sukėlėjai: streptokokai, stafilokokai, pseudomonos;
- lėtinis, kuris tęsiasi daugiau nei 3 mėn. Dažniausiai vystosi dėl pasikartojančios infekcijos bei lėtinių uždegiminių pokyčių ašarų aparato sistemoje, ašarų kanaliukų konkrementų, sisteminių ligų;
- įgimtas, kuris dažniausiai vystosi dėl neatsivėrusios nosinio ašarų latako membranos distalinėje latako dalyje;
- įgytas, kuris vystosi dėl ašarų aparato sistemos pažeidimo po traumų ar diagnostinių / chirurginių intervencijų, ašarų aparato sistemos navikų, ilgalaikio vietinių medikamentų vartojimo, sisteminių ligų: Vegenerio granulomatozės, sarkoidozės, sisteminės raudonosios vilkligės.
Sergamumas su amžiumi dažnėja
Dakriocistitas yra pakankamai dažnas oftalmologinis susirgimas ir įprastai stebimas dviem amžiaus tarpsniais – dažniausiai serga naujagimiai pirmosiomis gyvenimo savaitėmis (įgimtas dakriocistitas) ir asmenys, kuriems daugiau nei 40 metų.
„Dažniausia šio susirgimo priežastis – nosinio ašarų latako nepraeinamumas. Esant sveikam latakui, net ir junginės uždegimo metu, ašaros greitai nuteka į nosies ertmę, nesukeldamos ašarų maišelio uždegimo, tačiau sutrikęs ašarų nutekėjimas ašarų maišelyje sukelia stazę, taip sudarydamas sąlygas uždegimui ir bakterinei infekcijai prasidėti“, – tikslina G. Brūzgytė.
Anot gydytojos, ši patologija pasitaiko 3–6 proc. naujagimių, tačiau iš jų tik iki 3 proc. suserga ūminiu dakriocistitu. Suaugusiems, sergamumas šia liga didėja su amžiumi – ašarų taškelis susiaurėja, dėl to lėtėja ašarų nutekėjimas.
Dėl anatomiškai siauresnio nosinio ašarų latako dakriocistitas taip pat dažniau vystosi moterims nei vyrams. Kai kurių tyrimų duomenimis, moterys sudaro 80 proc. lėtinio dakriocistito atvejų.
„Kiti rizikos veiksniai, galintys sąlygoti latako nepraeinamumo atsiradimą – nosies pertvaros iškrypimas, rinitas, nosies ančių uždegimas, nosies gleivinės išvešėjimas, polipai“, – vardija oftalmologė.
Laiku nesikreipus gresia komplikacijos
Ūminis dakriocistitas įprastai gydomas geriamaisiais antibiotikais, šiltais kompresais. Ligai progresuojant, gali prireikti gydymo į veną skiriamais antibiotikais, o susiformavus pūliniui – jį atverti.
„Lėtinis dakriocistitas, aprimus uždegiminiam procesui, gydomas chirurginiu būdu – dažniausiai atliekama dakriocistorinostomijos operacija. Operacijos metu pro suformuotą angą ašarų maišelyje ir po juo esančioje kaulinėje sienelėje suformuojamas kelias ašaroms nutekėti iš ašarų maišelio į nosies ertmę. Taip aplenkiama kliūtis nosiniame ašarų latake, dėl ko pagerėja ašarų nutekėjimas ir simptomai palengvėja“, – teigia G. Brūzgytė.
Įgimtas nosinio ašarų latako nepraeinamumas dažniausiai gydomas ašarų maišelio srities masažu, higiena. Atsiradus pūlingoms išskyroms skiriami vietiniai antibiotikų lašai.
Anot gydytojos, kūdikiams, iki 6–12 mėn. amžiaus, maždaug 90 proc. atvejų nosinis ašarų latakas atsiveria savaime. Jei konservatyvus gydymas neefektyvus – atliekamas ašarų takų zondavimas. Kartais liga gali komplikuotis ūminiu infekciniu ašarų maišelio uždegimu, pūlinio susiformavimu – tokiu atveju reikalingas stacionarinis gydymas.
Pastebėjus minėtus ligos simptomus – skausmą, paraudimą, patinimą ašarų maišelio projekcijoje, ašarojimą, išskyras, paraudusią akies junginę, pakilusią kūno temperatūrą – rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į akių ligų gydytoją, kuris tiksliai įvertins būklę ir paskirs reikiamą gydymą.
„Namuose savarankiškai gydyti ūminio dakriocistito nepatariama – netinkamai gydoma liga gali progresuoti ir sukelti grėsmingas komplikacijas. Specifinių profilaktikos priemonių šiam susirgimui nėra. Reikalinga tinkama akių ir nosies gleivinių higiena, savalaikis infekcinių susirgimų gydymas“, – apibendrina oftalmologė G. Brūzgytė.
Pastebėjus minėtus simptomus, kviečiame registruotis konsultacijai.