Oftalmologijos raida Lietuvoje

XVIII a. viduryje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje dar nebuvo jokios mokyklos, ruošiančios gydytojus. Medicinos fakultetas Vilniaus Vyriausiojoje mokykloje buvo įsteigtas 1781 m. Žinių apie oftalmologijos dėstymą yra nuo 1781 m. Paskaitų tvarkaraštyje išdėstyta Jokūbo Briotės praktinės chirurgijos užsiėmimų programa, kurioje nurodyta, kad studentams bus dėstoma apie kataraktas, ragenos opas, akių traumas, vokų ligas ir kt. Taigi Jokūbas Briotė yra pirmasis akių ligų dėstytojas Lietuvoje (dėstė iki 1808 m.). Vėliau akių ligas dėstė Jonas Fridrichas Niškovskis, studijavęs Vilniaus universitete ir dirbęs čia chirurgijos profesoriaus padėjėju, o vėliau chirurgijos profesoriumi. Tuo metu akių ligomis pradėjo domėtis Jozefas Frankas, vadovavęs terapijos klinikai. Būdamas 44 m. amžiaus jis išvyko į Vieną tobulintis oftalmologijoje. J. Frankas parašė monografiją apie akių ligas lotynų kalba, kuri buvo išspausdinta Leipcige — jo darbų rinkinyje, Po J. Niškovskio mirties oftalmologiją 1816—1817 m. skaitė J. Franko adjunktas Vincas Herberskis. Jis pirmasis Lietuvoje plačiau tyrinėjo trachomą, atliko kataraktos ekstrakcijos operacijas. V. Herberskis mirė 1827 m. Po to oftalmologijos kursą skaitė chirurgijos profesorius Vaclovas Pelikanas. Optiką Medicinos fakultete dėstė astronomas Jonas Sniadeckis.

Pirmąjį oftalmologijos vadovėlį lenkų kalba parašė Jokūbas Šimkevičius 1806 m. Pirmąją disertaciją „Naujagimių blefarooftalmija“ (apie naujagimių blenorėją) iš oftalmologijos 1812 m. apgynė J. Langas. Pirmąjį mokslinį pranešimą Vilniaus medicinos draugijoje oftalmologine tema „Stebėjimas oftalmijos, vyravusios rusų kariuomenėje Prancūzijoje 1817—1818 metais“ perskaitė I. Voiničius 1819 m.

1832 m. Vilniaus universitetas buvo uždarytas. Vilniaus medicinos chirurgijos akademijoje (1832—1842) akių ligas dėstė K. Porcijanka (1793—1841) ir J. Koženevskis (1806—1870). Veikė akių ligų klinika. K. Porcijanka daug operuodavo.

1919 m. Vilniaus universitetas atkurtas ir jam suteiktas Stepono Batoro vardas. Oftalmologijos katedra buvo įkurta 1922 metais. Jai vadovavo Juljanas Šimanskis, baigęs Medicinos fakultetą Kijeve 1896 m., o iki tol dirbęs Brazilijoje. Katedra turėjo sąlygas pedagoginiam, moksliniam ir klinikiniam darbui. 1936 m. katedros vedėju pradėjo dirbti I. Abramavičius. 1939 m., prasidėjus antrajam pasauliniam karui, akių ligų klinikos darbas buvo nutrauktas. Katedra pradėjo veikti 1940 m. Jai vadovavo P. Kazlauskas.

Tarp Lietuvos oftalmologų ypatingą vietą užima Petras Avižonis (1875—­1939). Jo veikla plačiai žinoma Lietuvoje ir užsienyje. P. Avižonis 1900 m. baigė Tartu universiteto Medicinos fakultetą. Baigęs universitetą dirbo gydytoju Ariogaloje, Žagarėje, Šiauliuose. Kaip gydytojas dalyvavo rusų – japonų ir pirmajame pasauliniame kare. P. Avižonis dar jaunystėje pradėjo gilintis oftalmologijoje ir šioje srityje vis daugiau reiškėsi jo, kaip mokslininko, gabumai. 1914 m. P. Avižonis apgynė medicinos mokslų daktaro disertaciją apie Gruzdžių ir Lygumų valsčių gyventojų akių ligas ir aklumą. Pažymėtina, kad P. Avižonis tyrė ir gyvenimo sąlygas. Jis dalyvavo „skrajojančiuose būriuose“, kurių svarbiausias tikslas buvo kova su trachoma. Nuo 1920 m. P. Avižonis dirbo Kaune. 1922 metais Kaune įkuriamas Lietuvos Universitetas. P. Avižonis skiriamas profesoriumi ir Medicinos fakulteto dekanu. 1925—1926 metais buvo Universiteto rektorius. Nuo 1922 iki 1939 m. P. Avižonis vadovavo Akių ligų katedrai. Jis yra paskelbęs 134 mokslinius darbus lietuvių, rusų, latvių, vokiečių ir prancūzų žurnaluose. Paskutiniais gyvenimo metais P. Avižonis parašė „Akių ligų vadovą“, kuris buvo išleistas 1940 m. (po P. Avižonio mirties). Tai yra svarbiausias ir reikšmingiausias jo veikalas lietuvių kalba.

1939—1941 m. Akių ligų katedrai Kaune vadovavo V. Avižonis, 1944—1958 m. J. Nemeikša (1880—1958), o nuo 1958 iki 1989 m. respublikos nusipelniusi mokslo veikėja profesorė E. Daktaravičienė, kuri pirmoji Tarybų Sąjungoje ištyrė akies mikrocirkuliaciją. Nuo 1989 m. Akių ligų katedrai Kaune vadovauja V.  Jašinskas.

Vilniaus universitete 1944—1974 m. akių ligų kursui vadovavo M. Horodničienė (1904—1975), Tai buvo puiki specialistė, pedagogė ir organizatorė. Jos plunksnai priklauso keliasdešimt mokslinių darbų, dauguma jų skirti žemdirbių akių traumoms. 1974—1990 m. akių ligų kursui vadovavo K. Sukarevičius, o nuo 1990 m. — G. Juodkaitė. Gerai žinomi vilnietės I. Čibirienės darbai reooftalmografijos srityje — ji sukūrė reooftal-mografijos daviklį.

Oftalmologija yra svarbi sudėtinė sveikatos apsaugos sistemos dalis. Svarbiausias oftalmologijos uždavinys — kova prieš aklumą. Šio uždavinio sprendimas priklauso nuo akių ligų profilaktikos, ankstyvos diagnostikos, šiuolaikinio gydymo ir ligonių reabilitacijos.