Įgyti stiklakūnio pakitimai

Stiklakūnio padrumstėjimas, offuscatio corporis vitrei. Jo priežastys labai įvairios. Neturėdamas kraujagyslių stiklakūnis stipriai reaguoja į aplinkinių audinių uždegimą. Stiklakūnio padrumstėjimą dėl eksudacijos sukelia tiek priekiniai, tiek užpakaliniai uveitai, taip pat įvairūs tinklainės uždegimai, degeneraciniai pakitimai, didelio laipsnio trumparegystė, traumos,  kraujosruvos,  parazitai (cisticerkas,  echinokokas).

Stiklakūnio padrumstėjimas — svarbiausias stiklakūnio pažeidimo po­žymis. Padrumstėjimas gali būti dalinis. Tuomet oftalmoskopuojant ar žiūrint praeinančioje šviesoje raudoname akies dugno fone matyti plaukiojančios tamsios mazgų, siūlų, kuokštų pavidalo drumzlės. Judinant akį, jos keičia savo padėtį. Esant difuziniam stiklakūnio padrumstėjimui, atskirų plaukiojančių drumsčių nematyti, bet visas akies dugno refleksas blankus, detalės labai sunkiai įžiūrimos, matyti kaip per tirštą rūką. Prik­lausomai nuo drumsčių gausumo regėjimo aštrumas svyruoja nuo norma­laus iki šviesos jutimo.

Drumstys gali visiškai susigerti ir išnykti. Kartais suskystėjusiame stiklakūnyje lieka nuolat plaukiojančių drumsčių. Anksčiau gausiai iš­siskyręs eksudatas gali sukietėti, susidaryti standžios jungiamojo audinio plėvės, suaugusios su tinklaine (retinitis proliferans), dėl kurių visuomet gali atšokti tinklainė.

Gydymas. Gydyti pagrindinę ligą. Drumsčių rezorbcijai skatinti skirti: kalio jodidą lašais ir elektroforezės būdu, 2—3% natrio chlorido tirpalą injekcijomis po jungine, lidazę, papainą, kolaliziną elektroforezės būdu. Cisticerkas, echinokokas šalinami chirurgiškai.

Skraidančiomis muselėmis, muscae volitantes, labai dažnai skundžia­si trumparegiai. Nuo patologinių stiklakūnio drumsčių jos skiriasi tuo, kad objektyviai tiriant jų nematyti. Tik trumparegė akis mato savo stiklakūnio forminius elementus, metančius šešėlius į tinklainę. Jos mažiau pastebimos nešiojant dūminius akinius.

Gydymas nereikalingas.

Stiklakūnio kraujosruvos, haemophthalmus. Į stiklakūnį kraujuoja iš tinklainės ir akies kraujagyslinio dangalo kraujagyslių. Kraujosruvų priežastis gali būti trauma, intraokulinė operacija, bendros ligos, hipertonija, cukrinis diabetas, aterosklerozė, kraujo ligos, akių ligos, tinklainės venų trombozė, periflebitas, gyslainės navikai, piktybinė didelio laipsnio trumparegystė ir kt.

Kraujosruva gali būti dalinė, haemophthalmus partialis arba pilna, haemophthamus totalis. Svarbiausias požymis — staiga susilpnėja regėji­mas (akis beveik visai apanka). Oftalmoskopuojant visai nematyti akies dugno reflekso. Biomikroskopuojant tuoj už lęšiuko matyti rausvos masės ar kraujas. Dalinės kraųjosruvos matyti tarsi įvairios formos drumstys, plaukiojančios stiklakūnyje. Dažnai jos gerai rezorbuojasi. Pilnas hemoftalmas visuomet pavojingas, nes kraujas stiklakūnyje linkęs sustandėti, peraugti jungiamuoju audimu. Dėl to susidaro jungiamojo audinio plėvės, kurios suauga su tinklaine, retinitis proliferans.

Gydymas: rezorbcinis. Skiriami antikoaguliantai, nuolat tikrinamas kraujo krešėjimo laikas ir koaguliogramos rodikliai. Po jungine švirkščiamas fibrinolizinas, 2—3% natrio chlorido tirpalas, skiriama elektroforezė su kalio jodidu, lidaze, papainu, kolalizinų. Jei konservatyvus gydymas nepadeda, dabar vis dažniau siūloma operacija — vitrektomija, susimai­šęs su krauju stiklakūnis keičiamas luronitu, healonu ar kitais pakaitalais.