#OftalmologijosIstorijaTrumpai
Jau akmens amžiuje akių gydymui buvo naudojamos specialių augalų sultys, vėliau – daržovių ir vaisių košelės bei neorganinės medžiagos. Taip pat manoma, kad tuo laikotarpiu Tolimojoje Šiaurėje ir Tibete atsirado pirmieji primityvūs akiniai nuo saulės.
Senovės Indijoje apie III a. pr. m. e. gyvenęs chirurgas Sušruta aprašė akies anatomiją, 76 akių ligas ir keletą chirurginių instrumentų bei akių chirurgijoje taikomų technikų. Jis laikomas vienu pirmųjų kataraktos gydytojų. Senovės Kinijoje III a. pr. m. e. medicininiuose veikaluose aprašomos net 108 akių patologijos rūšys, akupunktūra ir prideginimai.
Netiesioginės nuorodos Hamurabio kodekse leidžia manyti, kad jau II a. pr. m. e. Babilono karalystėje buvo atliekamos akių operacijos. Tačiau pirmieji rašytiniai šaltiniai, aiškiai aprašantys akių ligas ir jų gydymą, mus pasiekė iš Senovė Egipto: 1600 m. pr. m. e. datuotame papiruse minimi katarakta, blefaritas, ašarojimas, ragenos drumstys, žvairumas ir kt. Pirmuoju oftalmologu krikštijamas faraono gydytojas Pepi Ank Iri.
Senovės graikų gydytojas Hipokratas (460–372 m. pr. m. e.) aprašė – tiesa, gana naiviai – akies sandarą ir apie 20 akių ligų. Jis akis siūlė gydyti tik šiltais pavilgais. Tuo laikotarpiu buvo atliekamos keletas operacijų: junginės nugrandymas, išpjovimas, operacija prieš trichiazę ir hipopiono nuleidimas. Graikijoje taip pat atsirado ir pirmosios teorijos apie regėjimo prigimtį. Vis dėlto graikai nieko naujo neatrado ir iš esmės sekė dar egiptiečių suformuota tradicija.
Estafetę oftalmologijoje iš graikų perėmė romėnai: Kornelijus Celsas (25–50 m. pr. m. e.) aprašė akių ligas ir operacijas. II a. jo tautietis Galenas aprašė akių ligų gydymą, tačiau jo raštai neišliko. Žlugus Romos imperijai medicina – o kartu ir oftalmologija – ypač suklestėjo IX-XIV a. Arabijoje ir Persijoje. Čia gaminami tikslūs chirurginiai instrumentai, parašyta išsami optikos ir akies anatomijos studija (Alhazenas, 1021 m.), dviejų dalių veikalas apie eksperimentinę oftalmologiją (Ibn al-Nafis), pirmasis akių ligų vadovas (Chunainas ben Ischakas) ir kt. Vidurinėje Azijoje vienas garsiausių istorijoje filosofų ir gydytojų Avicena (980–1037) parašė „Medicinos kanoną“, kuriame skiriama daug dėmesio akiai ir akių ligoms.
Arabų kalifatui griūnant oftalmologijos, kaip ir visos medicinos, žinioms grėsė užmarštis. Laimei, kai kurie raštai, išversti į lotynų kalbą, pasiekė viduramžių Europą. Deja, oftalmologija Europoje vos vos gyvavo. Vienintelis svarbus oftalmologijos laimėjimas viduramžiais – 1286 m. Italijoje išrasti akiniai.
Praėjus keletui šimtmečių Europoje prasidėjo mokslas revoliucija. Oftalmologijai gerokai pasitarnavo Leonardo da Vinčio, F. Beikono, Dž. Keplerio darbai ir tyrimai. Jų dėka išsiaiškinta tinklainės paskirtis, nustatyta, jog tinklainė yra fotoreceptorius, o ryškiausias vaizdas susidaro jos centre. Taip pat išsiaiškinta, jog akis pasiekia apverstas vaizdas, kurį vėliau „pataiso“ smegenys.
XVII ir XVIII amžių mokslo laimėjimai padarė didelę įtaką oftalmologijos vystymuisi: atsirado sudėtiniai lęšiai, mikroskopas, sukurta organų preparavimo metodika ir t.t. 1705 m. galutinai patvirtinama, jog katarakta pažeidžia lęšiuką, o 1707 m. pasiūlomas būdas kataraktai pašalinti. 1745 m. atliekama pirmoji kataraktos ekstrakcija. XVIII a. pabaigoje išrandami bifokaliniai lęšiai, patobulinamas kataraktos chirurgijos metodas.
XIX a. antroje pusėje svarbūs fizikos, chemijos bei technikos atradimai paskatino spartų oftalmologijos vystymąsi. Atrandamas astigmatizmas, ištiriami stiebeliai ir kūgeliai; aprašomi tinklainės atšoka, keratitas, akies išorinių raumenų fiziologija ir paralyžius, akipločio patologija, tinklainės centrinės arterijos embolija, pigmentinis retinitas, sukuriamas refrakcijos anomalijų ir akomodacijos mokslas. Sukuriama iridektomija bei atliekama pirmoji operacija; sukuriamas retinoskopijos, skiaskopijos metodai. Taip pat išrandami nauji prietaisai ir įrankiai: Hemholco oftalmoskopas, keratometras, perimetras, pirmasis tonometras, regos tikrinimo lentelės, trifokaliniai lęšiai, pirmieji kontaktiniai lęšiai, chirurginiai įrankiai akių operacijoms, pradedami naudoti antiseptikai ir chirurginiai siūlai.
XX a. buvo ištrasti antibiotikai, hormonai, fermentiniai preparatai, plyšinė lempa, minkšti kontaktiniai lęšiai, patobulinti oftalmologijoje naudojami prietaisai ir įrankiai. Akių tyrimams ir gydymui pritaikytos naujos technologijos: ultragarsas, elektrofiziologiniai tyrimai, keratoplastika, išvystoma akies mikrochirurgija, lazerinės regėjimo korekcijos operacijos, atliekamos lęšiuko keitimo operacijos, vystomas tinklainės atšokos gydymas. Sukuriami spalvų atpažinimo testas, gonioskopija, angiogramos metodas ir t.t. Taigi, o ateityje laukia dar daugiau įdomių atradimų.
Atnaujinta: 2018-11-24 21:40:22