Moteris ant piršto galiuko laiko kontaktinį lęšį prie akies, fone – lęšių tirpalas ir konteineris
2026-11-09

Kontaktiniai lęšiai: 7 klaidos, kurias daro net ilgamečiai jų nešiotojai

Kontaktiniai lęšiai leidžia mėgautis ryškiu regėjimu be akinių, tačiau ne visi žino, kad net ir nedidelės jų naudojimo klaidos gali turėti rimtų pasekmių akių sveikatai. Užmigti su lęšiais, nusiprausti po dušu jų neišsiėmus ar pratęsti naudojimo laiką vos keliomis dienomis – situacijos, kurios daugeliui atrodo nekaltos. Vis dėlto akių specialistai įspėja, kad būtent tokie kasdieniai įpročiai gali didinti ragenos pažeidimų, uždegimų ir infekcijų riziką. Kokių septynių klaidų reikėtų vengti net ir tiems, kurie kontaktinius lęšius nešioja daugelį metų?

Kontaktiniai lęšiai yra patogus regėjimo korekcijos būdas, tačiau, priešingai nei akiniai, jie tiesiogiai sąveikauja su akies paviršiumi, todėl tinkama higiena, naudojimo trukmė, nurodyta instrukcijoje, ir reguliari akių patikra yra būtinos sąlygos, norint išsaugoti akis sveikas.

1. Miegojimas su kontaktiniais lęšiais – net jei tai tik trumpas pogulis

Viena dažniausių klaidų – užmigti neišsiėmus kontaktinių lęšių. Kai kurie žmonės mano, kad trumpas pietų miegas ar viena naktis su lęšiais negali padaryti didelės žalos.

Visgi miegant su kontaktiniais lęšiais didėja ragenos infekcijų rizika. Net ir vienkartinis užmigimas su lęšiais gali padidinti mikrobinio keratito – pavojingo ragenos uždegimo – tikimybę, todėl prieš miegą kontaktinius lęšius rekomenduojama išsiimti, išskyrus atvejus, kai specialistas yra paskyręs konkrečius lęšius, patvirtintus ilgesniam nešiojimui.

2. Kontaktinių lęšių nešiojimas ilgiau, nei rekomenduojama

Jeigu kontaktiniai lęšiai skirti nešioti vieną dieną, jų nereikėtų naudoti antrą kartą. Jei lęšiai yra dviejų savaičių ar mėnesiniai, būtina laikytis gamintojo ir akių specialisto nurodyto keitimo grafiko.

Vis dėlto dalis žmonių lęšius keičia tik tada, kai pajunta diskomfortą. Tai ydingas požiūris. Net jei lęšis atrodo švarus ir patogus, ant jo paviršiaus kaupiasi mikroorganizmai. Per ilgas naudojimas didina akių sudirgimo ir infekcijų riziką.

3. Maudymasis duše, baseine ar ežere su kontaktiniais lęšiais

Vanduo ir kontaktiniai lęšiai – nesaugus derinys. Tai galioja ne tik baseinams, bet ir dušui, ežerams, jūrai ar net vandeniui iš čiaupo. Vandenyje gali būti mikroorganizmų, tarp jų ir Acanthamoeba, galinčių sukelti sunkiai gydomą ragenos infekciją.

Kontaktiniai lęšiai sulaiko mikroorganizmus ant akies paviršiaus, todėl infekcijos rizika padidėja. Dėl šios priežasties kontaktinių lęšių nereikėtų plauti vandeniu, o maudantis juos rekomenduojama išsiimti.

4. Kontaktinių lęšių tirpalo papildymas, užuot jį pakeitus

Dar viena dažna klaida – į lęšių konteineryje likusį seną tirpalą įpilti naujo. Nors tai gali atrodyti ekonomiškas sprendimas, toks įprotis mažina dezinfekavimo veiksmingumą ir gali sudaryti palankias sąlygas mikroorganizmams daugintis.

Kiekvieną kartą laikant kontaktinius lęšius konteineryje būtina naudoti šviežią, tam skirtą tirpalą. Pats konteineris taip pat turi būti tinkamai prižiūrimas ir reguliariai keičiamas.

5. Akių sausumo ignoravimas

Jeigu dienos pabaigoje akys parausta, peršti, jaučiamas smėlio pojūtis ar norisi kuo greičiau išsiimti kontaktinius lęšius, tai nebūtinai reiškia, kad akys tiesiog pavargo. Tokie simptomai gali būti susiję su sausų akių sindromu, netinkamai parinktais kontaktiniais lęšiais ar jų nešiojimo režimu.

Ypač dažnai diskomfortas išryškėja dirbant kompiuteriu, kai žmogus rečiau mirksi ir ašarų plėvelė greičiau išgaruoja. Svarbu ne tik kuriam laikui sumažinti simptomus, bet ir nustatyti jų priežastį. Jei diskomfortas kartojasi, vertėtų kreiptis į akių specialistą.

6. Kontaktinių lęšių nešiojimas net akims paraudus ar skaudant

Viena pavojingiausių klaidų – ignoruoti akių siunčiamus signalus. Paraudimas, skausmas, padidėjęs jautrumas šviesai ar staiga suprastėjęs regėjimas nėra simptomai, kuriuos reikėtų prakentėti. Tokiais atvejais kontaktinius lęšius būtina nedelsiant išsiimti ir skubiai kreiptis į akių gydytoją, nes simptomai gali rodyti ragenos infekciją ar kitą būklę, kuriai reikalingas skubus gydymas.

Svarbu nebandyti savarankiškai spręsti problemos vien pakeičiant lęšių gamintoją ar naudojant atsitiktinius akių lašus.

7. Metų metus nešiojami kontaktiniai lęšiai, nesvarstant kitų galimybių

Kontaktiniai lęšiai daugeliui suteikia daugiau judėjimo laisvės nei akiniai, tačiau jie reikalauja nuolatinės priežiūros, išlaidų ir kasdienio dėmesio. Bėgant metams kai kurie žmonės pastebi, kad lęšius nešioti tampa mažiau patogu, dažniau jaučiamas akių sausumas arba tiesiog atsibosta nuolatinė jų priežiūra.

Tokiais atvejais verta pasidomėti ir kitomis regėjimo korekcijos galimybėmis. Viena jų – regos korekcija lazeriu, kuri, atsižvelgiant į individualią akių būklę, gali padėti atsisakyti kasdienio akinių ar kontaktinių lęšių naudojimo.

Akių klinikoje LIREMA taikomi skirtingi regos korekcijos lazeriu metodai – SMILE PRO, FEMTO ir SURFACE (SmartSurfAce ar LASEK ar transPRK technika).

Tinkamiausias metodas parenkamas individualiai, atlikus išsamius akių tyrimus ir įvertinus ragenos būklę, regėjimo ypatumus bei kitus svarbius veiksnius.

Ar ilgai nešiojant kontaktinius lęšius dar galima atlikti regos korekciją lazeriu?

Tai vienas klausimų, kuris gali kilti žmonėms, kontaktinius lęšius naudojantiems dešimt ar net dvidešimt metų. Pats kontaktinių lęšių nešiojimo laikotarpis savaime nereiškia, kad regos korekcija lazeriu nebegalima, tačiau prieš procedūrą būtina įvertinti ragenos būklę, storį, formą, akių paviršiaus sveikatą ir regėjimo stabilumą.

Kontaktiniai lęšiai gali laikinai pakeisti ragenos formą, todėl prieš diagnostinius tyrimus specialistai gali rekomenduoti tam tikrą laiką jų nenešioti, priešingai – akinius nešioti galima. Konkretus laikotarpis priklauso nuo naudojamų lęšių tipo ir individualios akių būklės.

Kontaktiniai lęšiai gali būti patogus sprendimas, tačiau svarbiausia – ne vien tai, kaip gerai su jais matoma, bet ir kaip jaučiasi akys. Reguliarūs tyrimai leidžia laiku pastebėti pokyčius, įvertinti kontaktinių lęšių tinkamumą ir aptarti alternatyvas, kurios galėtų labiau atitikti žmogaus poreikius.

Norint sužinoti, ar regos korekcija lazeriu būtų tinkama, pirmasis žingsnis – išsamūs akių tyrimai ir individuali specialisto konsultacija.

Grįžti į naujienas