Ieškoti ar valyti akinius, prieš miegą išsiimti kontaktinius lęšius, sportuojant ar keliaujant nepamiršti atsarginių regėjimo korekcijos priemonių – metams bėgant tampa įprasta kasdienybės dalimi. Akių klinikos „Lirema“ optometrininkė Laura Sytienė pastebi paradoksą – žmonės kartais metų metus atidėlioja vos keliolika minučių trunkančią regos korekciją lazeriu, nors per tą laiką kasdien susiduria su prasto regėjimo keliamais apribojimais.
Vieni laukia ilgesnių atostogų, kiti – ramesnio laikotarpio darbe, treti vis atideda sprendimą, nes nerimauja dėl pačios procedūros, tačiau mėnesiai virsta metais, o akiniai ir kontaktiniai lęšiai lieka neatsiejama, trikdančia kasdienybės dalimi.
„Pacientai neretai pasakoja apie lazerinę regos korekciją galvojantys jau kurį laiką, tačiau pasiteiravus, kas juos stabdo, paaiškėja, kad tai ne konkreti medicininė priežastis, o baimė – ar skaudės, kaip bus, kiek laiko reikės sveikti. Tuo metu prastos regos keliami kasdieniai nepatogumai atrodo savaime suprantami, nes prie jų žmogus jau seniai pripratęs“, – pastebi L. Sytienė.
Prastas regėjimas tampa kasdienybe, o nepatogumai – įpročiu
Žmogui, kuris akinius nešioja nuo vaikystės, rytas be jų gali atrodyti sunkiai įsivaizduojamas. Akiniai keliauja kartu į darbą, sporto salę, atostogas, o kontaktinius lęšius naudojantiems žmonėms kasdien tenka rūpintis jų higiena, keitimu ir priežiūros priemonėmis, tačiau šie įpročiai turi ir mažiau pastebimą, bet didelę kainą – laiką.
„Žmonės dažnai vertina, kiek laiko užtruks regos korekcija lazeriu ir gijimas, tačiau retai susimąsto, kiek laiko per gyvenimą jau skyrė akiniams ar kontaktiniams lęšiams. Įdomu tai, kad keliolikos minučių procedūra kartais atrodo didesnis nepatogumas nei kasdieniai veiksmai, kuriuos kartojame metų metus“, – teigia optometrininkė.
Anot jos, dar svarbesni tie apribojimai, kurių neįmanoma išmatuoti minutėmis – vieni dėl prastos regos vengia tam tikrų veiklų, kelionių ar net svajonių.
„Prie prasto matymo prisitaikome taip gerai, kad kartais nustojame svarstyti, ar kasdienybė galėtų būti paprastesnė, tačiau tai, kad prie tam tikro nepatogumo pripratome, dar nereiškia, kad jis mums netrukdo ir negalime to pakeisti“, – pastebi specialistė.
Pažįstamos situacijos atrodo saugesnės už pokyčius
Regos korekcijos atidėliojimą neretai lemia ne pati procedūra, o tai, kad žmogus nežino, nuo ko pradėti. Vieni mano, kad pirmiausia reikia išsirinkti operacijos metodą ir tik tada vykti į konsultaciją, kiti – kad prieš kreipiantis į kliniką reikia būti apsisprendus operuotis.
„Pacientai kartais klausia, ar gali atvykti išsitirti akių, jeigu dar nėra apsisprendę dėl operacijos. Žinoma. Konsultacija niekaip neįpareigoja operuotis. Jos tikslas – įvertinti, ar regos korekcija žmogui tinkama, jei taip – kokia būtent, ir suteikti informaciją, kurios reikia sprendimui priimti“, – teigia L. Sytienė.
Dar viena priežastis, dėl kurios sprendimas atidedamas, – įsitikinimas, kad operacijai būtina skirti kelias savaites poilsio, tačiau dirbantiems biure ar kitą fiziškai nesunkų darbą, po SMILE PRO ar FEMTO korekcijos dažnai pakanka kelių laisvų dienų, pavyzdžiui, penktadienį atlikus procedūrą, dalis pacientų jau pirmadienį gali grįžti į darbą.
„Kartais paaiškėja, kad pacientas operaciją atidėliojo vien todėl, kad laukė ilgų atostogų. Kai aptariame jo darbo pobūdį ir realų atsistatymo laiką, tampa aišku, kad tokio ilgo laikotarpio gali visai neprireikti. Žinoma, kiekvieno paciento gijimas individualus“, – patirtimi dalijasi optometrininkė L. Sytienė.
Anot jos, regos korekcijos nereikia planuoti vien pagal kalendorių. Pirmiausia galima atlikti tyrimus, sužinoti tinkamiausią metodą ir tik tuomet pasirinkti procedūros datą, atsižvelgiant į darbą, keliones ar kitus įsipareigojimus.
Tinkamiausio momento galima ir nesulaukti
Laukdami tinkamesnio laiko regos korekcijai lazeriu, žmonės dažnai neįvertina vieno svarbaus dalyko – bėgant metams keičiasi ne tik gyvenimo aplinkybės, bet ir pačios akys. Regėjimas nėra nekintantis, todėl galimybė atlikti lazerinę korekciją, kuri egzistuoja šiandien, nebūtinai išliks tokia pati dar po penkerių ar dešimties metų.
„Pacientai galvoja, kad jeigu regos korekciją galima atlikti dabar, tai bus galima ir po dešimtmečio, tačiau bėgant laikui gali keistis dioptrijos, ragenos būklė, atsirasti kitų akių pakitimų. Jeigu trumparegystė progresuoja ir pasiekia tam tikras ribas, lazerinė korekcija gali tapti nebetinkama ir žmogus praras galimybę gyventi komfortiškai“, – teigia specialistė.
Lazerinės regos korekcijos galimybės priklauso nuo kelių veiksnių – svarbios ne tik dioptrijos, bet ir ragenos storis, forma bei kiti individualūs parametrai. Pavyzdžiui, didėjant trumparegystei gali reikėti pašalinti daugiau ragenos audinio, todėl ne kiekvienu atveju išlieka galimybė saugiai atlikti lazerinę korekciją.
„Bėgant metams taip pat gali atsirasti ir akių ligų ar pakitimų, kurie turi įtakos operacijos galimumui. Kai kurios ragenos ligos, progresuojantys jos struktūros pokyčiai ar kitos akių būklės gali tapti priežastimi lazerinės korekcijos nerekomenduoti. Be to, maždaug nuo 40–45 metų pradeda ryškėti su amžiumi susiję regėjimo iš arti pokyčiai, todėl gali keistis ir tinkamiausias regos korekcijos būdas“, – teigia L. Sytienė.
„Svarbu suprasti, kad lazerinė korekcija nėra galimybė, kuri visiems išlieka vienoda visą gyvenimą. Žmogus, kuriam šiandien galime pasiūlyti kelis tinkamus metodus, po kelerių metų gali turėti jau kitokias pasirinkimo galimybes. Tai nereiškia, kad kiekvienam regėjimas būtinai blogės, tačiau iš anksto numatyti visų pokyčių negalime“, – pastebi L. Sytienė.
Anot jos, nereikia laukti, kol gyvenime neliks darbų, kelionių ar kitų rūpesčių – tokio momento gali ir nebūti. Laikas eina, o mūsų akys keičiasi, tad tiems, kurie jau seniai svarsto atsisakyti akinių ar kontaktinių lęšių, būtų gerai bent jau atlikti išsamų akių ištyrimą ir sužinoti savo galimybes, užuot dar kartą nukėlus šį sprendimą neapibrėžtam laikui.