Internete gausu patarimų apie baltymų naudą raumenims, svorio kontrolei ar bendrai sveikatai. Tačiau vis dažniau kyla klausimas – ar tai, ką valgome, gali turėti įtakos ir mūsų akims? Ar pakankamas baltymų kiekis padeda išsaugoti gerą regėjimą, o jų trūkumas gali sukelti akių problemų?
Anot Akių klinikos „Lirema” gydytojos oftalmologės mikrochirurgės Urtės Skirmantaitės-Borutienės, baltymai yra viena svarbiausių organizmo statybinių medžiagų, todėl jų reikšmė neapsiriboja vien raumenimis – jie būtini ir akių sveikatai.
Kuo baltymai svarbūs akims?
Nors gali atrodyti, kad akys ir regėjimas pradeda keistis tik vyresniame amžiuje, iš tikrųjų daugelis akių audinių atsinaujina nuolat.
„Akies paviršių dengiančios ląstelės vis keičiasi, atsinaujina ragena, junginė, gaminasi ašarų plėvelės sudedamosios dalys. Šiems procesams reikalingos aminorūgštys, kurios gaunamos iš su maistu suvartojamų baltymų”, – teigia gydytoja.
Kai baltymų trūksta, organizmas pirmiausia palaiko gyvybiškai svarbių organų funkcijas, todėl ilgainiui gali nukentėti kitų audinių atsistatymas.
„Baltymai taip pat dalyvauja fermentų, hormonų, antikūnų ir kitų organizmui svarbių medžiagų gamyboje, todėl jų reikšmė yra kur kas platesnė nei vien raumenų augimas. Pakankamas baltymų kiekis padeda palaikyti normalią akių būklę keliais būdais”, – vardija U. Skirmantaitė-Borutienė.
Jos teigimu, pirmiausia baltymai svarbūs akių paviršiaus regeneracijai. Ragena yra vienas jautriausių žmogaus audinių, todėl jai būtinas nuolatinis ląstelių atsinaujinimas.
„Antra, baltymai prisideda prie normalios ašarų plėvelės funkcijos. Ašarose yra įvairių baltymų, kurie padeda apsaugoti akies paviršių nuo bakterijų, mažina uždegimo riziką ir palaiko drėgmę”, – teigia specialistė.
Baltymai taip pat reikalingi antioksidacinių sistemų veiklai – organizmas nuolat kovoja su laisvaisiais radikalais, kurie gali pažeisti akių audinius. Šiam procesui reikalingi įvairūs fermentai, kurių struktūrą sudaro baltymai.
Ar daugiau baltymų reiškia geresnį regėjimą?
Nėra mokslinių tyrimų, įrodančių, kad vien didesnis baltymų vartojimas pagerintų regėjimo aštrumą, sustabdytų trumparegystės progresavimą ar apsaugotų nuo kataraktos.
„Baltymai padeda palaikyti normalią akių funkciją, tačiau pakankamas baltymų kiekis organizme nepakeis turimų refrakcijos ydų, neišgydys esamų akių ligų. Taip pat, norint išlaikyti sveikas akis svarbi visa subalansuota mityba, o ne vienas produktas ar maistinė medžiaga”, – teigia oftalmologė.
Anot U. Skirmantaitės-Borutienės, išsivysčiusiose šalyse ryškus baltymų trūkumas pasitaiko retai, tačiau nepakankamas jų kiekis vis dar gali būti problema žmonėms, kurie laikosi labai griežtų dietų, valgo itin mažai arba serga tam tikromis lėtinėmis ligomis.
„Vien baltymų trūkumas dažniausiai nesukelia konkrečios akių ligos, tačiau jis gali sulėtinti audinių gijimą, pabloginti organizmo gebėjimą atsistatyti po įvairių pažeidimų ar operacijų. Dažnai kartu nustatomas ir kitų svarbių maistinių medžiagų trūkumas”, – patirtimi dalijasi gydytoja.
Norint suvalgyti baltymų normą, specialistai rekomenduoja reguliariai vartoti riebią žuvį, kurioje gausu omega-3 riebalų rūgščių, kiaušinius, kurie yra liuteino ir zeaksantino šaltinis, žalias lapines daržoves, kitas daržoves bei vaisius, riešutus ir sėklas bei gerti pakankamą kiekį vandens.
„Būtent įvairi ir subalansuota mityba padeda aprūpinti akis visomis reikalingomis medžiagomis, o pakankamas baltymų kiekis ypač svarbus pacientams gijimo metu po akių operacijų – lazerinės regos korekcijos, lęšiuko keitimo ar kitų procedūrų”, – apibendrina U. Skirmantaitė-Borutienė.