Šylant orams, daugelis nešiojančių akinius ar kontaktinius lęšius susimąsto apie lazerinę regos korekciją. Žiemą ar rudenį šios korekcijos priemonės tampa įprasta kasdienybės dalimi, tačiau vasarą jų keliami nepatogumai juntami gerokai labiau. Aktyvesnis gyvenimo ritmas, kelionės, sportas, festivaliai ar poilsis prie vandens priverčia žmones ieškoti patogesnių sprendimų, tačiau ar vasara yra geras metas regos korekcijai lazeriu?
Anot akių klinikos „Lirema” optometrininkės Rasos Palevičienės, kontaktinius lęšius nešiojantys žmonės vasarą dažniau susiduria su akių sausėjimu dėl karščio ar kondicionierių.
„Ilgesni skrydžiai ar kelionės taip pat gali sustiprinti akių diskomfortą. Akinius nešiojantys pacientai dažnai mini rasojimą, nepatogumus sportuojant, nuolatinį poreikį saugoti akinius paplūdimyje, prie vandens ar aktyvaus laisvalaikio metu”, – teigia specialistė.
Ji pastebi, kad daliai pacientų būtent vasara tampa psichologiniu lūžio tašku. Žmonės nori daugiau spontaniškumo ir mažiau priklausomybės nuo papildomų priemonių. Galimybė ryte atsibusti aiškiai matant, keliauti be lęšių tirpalų ar sportuoti be akinių daugeliui atrodo kaip kardinalus gyvenimo kokybės pokytis, ne tik estetinis sprendimas.
„Prieš vasaros atostogas susidomėjimas procedūra tradiciškai išauga ir todėl, kad žmonės dažniau planuoja laisvesnį grafiką, gali pasiimti kelias ramesnes dienas poilsiui po procedūros, skirti daugiau dėmesio pooperaciniam režimui”, – teigia R. Palevičienė.
Tinkamiausias metas
Specialistai pabrėžia, kad mediciniškai nėra geriausio sezono lazerinei akių korekcijai. Procedūros atliekamos visus metus, o saulė ar šiltas oras savaime neturi įtakos rezultatui. Kur kas svarbiau yra atsakingai laikytis rekomendacijų po operacijos.
„Pirmosiomis savaitėmis po procedūros akys tampa kiek jautresnės aplinkos dirgikliams, todėl rekomenduojama vengti baseinų, pirčių, atvirų vandens telkinių, makiažo. Taip pat labai svarbu reguliariai naudoti gydytojo paskirtus akių lašus ir saulėtomis dienomis nešioti kokybiškus akinius nuo saulės”, – vardija optometrininkė R. Palevičienė.
Daugelį pacientų nustebina tai, kaip greitai galima grįžti prie įprastos veiklos. Nors pirmosiomis valandomis po procedūros gali pasireikšti jautrumas šviesai, ašarojimas ar smėlio akyse pojūtis, priklausomai nuo pasirinkto metodo, dažnai jau kitą dieną žmonės gali dirbti kompiuteriu, vairuoti ar atlikti kasdienius darbus.
„Procesas yra labai greitas – priešoperacinė apžiūra, operacija, pooperacinė apžiūra – trunka nuo 3 iki 5 dienų, o operacija – vos 20 min. Procedūra atliekama akies paviršiuje ir laikoma viena saugiausių pasaulyje”, – teigia R. Palevičienė.
Prieš procedūrą atliekami išsamūs akių tyrimai, kurių metu vertinamas ragenos storis, akių būklė, regėjimo stabilumas bei kiti individualūs faktoriai. Tik po tyrimų specialistas gali atsakyti, ar procedūra konkrečiam žmogui yra tinkamas ir ilgalaikis sprendimas.
Atlieka vis daugiau pacientų
Akių ligų specialistai pastebi, kad šiandien pacientų motyvacija atlikti regos korekciją lazeriu yra pasikeitusi.
„Jei anksčiau regos korekcija daugeliui atrodė daugiau estetinė procedūra – noras nebenešioti akinių, dabar pacientai teikia prioritetą kasdieniam komfortui ir gyvenimo kokybei”, – teigia optometrininkė R. Palevičienė.
Anot jos, nuolatinis darbas prie ekranų, aktyvus gyvenimo būdas ir didėjantis kontaktinių lęšių nešiojimo nuovargis skatina žmones ieškoti ilgalaikių sprendimų. Dalis pacientų pripažįsta, kad sprendimą atidėliojo ne vienerius metus vien dėl baimės. Dažniausiai – dėl nežinomybės ar įsitikinimo, kad procedūra bus skausminga.
„Modernios naujosios kartos lazerinės regos korekcijos technologijos šiandien leidžia procedūrą atlikti greitai ir tiksliai. Prieš procedūrą lašinami akis nujautrinantys lašai, todėl pacientas skausmo nejaučia”, – patikina R. Palevičienė.
Specialistės teigimu, pacientai vis dažniau skaičiuoja ne tik vienkartinę procedūros kainą, bet ir ilgalaikes išlaidas lęšiams, akiniams, jų keitimui bei priežiūros priemonėms.
„Ypač tai pajunta ilgus metus korekcines priemones nešiojantys pacientai. Mėnesinės išlaidos dažnai atrodo nedidelės, tačiau per penkerius ar dešimt metų susidaro nemenka suma. Be finansinės pusės, pacientai vertina nepriklausomybę, todėl daugelį pacientų šie argumentai skatina nebeatidėlioti sprendimo”, – apibendrina R. Palevičienė.