Dažnėjantys regos sutrikimai kelia didelių iššūkių akių ligų gydytojams, o su jais susidoroti įprastų žinių nebeužtenka – akių ligos progresuoja ir komplikuojasi, todėl reikalauja įžvalgesnio gydymo. Julija Lisicova – viena iš nedaugelio Lietuvos akių ligų gydytojų-mikrochirurgių, pavasarį išlaikiusi Europos oftalmologijos tarybos egzaminą ir įgijusi prestižinį Europos oftalmologijos tarybos diplomą bei nario vardą.
Akių klinikos „Lirema“ mikrochirurgė J. Lisicova, pirmą kartą išgirdusi apie egzaminą dar rezidentūros metu žinojo, kad tikrai jį laikys. Noras plėsti žinių bagažą prasidėjo nuo studijų mainų programos, mokantis medicinos fakultete.
„Stažuotės, mainai yra neįkainojama ir įtraukianti patirtis, skatinanti tobulėti profesinėje sferoje. Gyvendamas nuolatinėje rutinoje viską priimi kaip savaime suprantama, o išvykęs pamatai ir išgirsti neregėtų dalykų, imi gretinti, ar Lietuvoje oftalmologijos sferoje gydytojai dirba taip pat, ar procesai skiriasi. Svetima aplinka – dirgiklis, padedantis atrasti kitokį požiūrį ir sprendimo būdus“, – teigia mikrochirurgė.
Anot gydytojos, registruojantis buvo daug klausiančių ir bandančių atkalbinėti – kam to reikia, tačiau šis egzaminas jai buvo galimybė pasikartoti ir praplėsti turimas žinias, o, svarbiausia, įsitikinti, kad dabartinis žinių bagažas tikrai atitinka keliamus reikalavimus.
Pagrindinis egzamino tikslas – standartizuoti oftalmologų darbą visoje Europoje, kad teikiamos paslaugos atitiktų aukštą kokybės kartelę. Tokiose Europos šalyse, kaip Šveicarija ar Belgija, šiuo egzaminu buvo pakeistas privalomasis oftalmologijos kandidatų laikomas Nacionalinis specialistų egzaminas. Jį gali laikyti tik paskutinio kurso rezidentai arba jau einantys pareigas Europos Sąjungos, Norvegijos, Šveicarijos, Kroatijos ir Turkijos oftalmologijos srities gydytojai.
Emigracija nesuviliojo
Išlaikius EBOD egzaminą ir gavus diplomą, visi J. Lisicovos ėmė klausti to paties – ar ši nesiruošia emigruoti, juk atsivėrė puikios perspektyvos darbo rinkoje, tačiau gydytoja teigia, kad jai patinka dirbti Klaipėdos „Lirema“ padalinyje ir būtent ten teikti pagalbą pacientams. Mikrochirurgė džiaugiasi žengusi šį žingsnį, patobulinusi žinias ir dabar jaučiasi turinti kur kas daugiau kompetencijos padėti žmonėms, atlikti sudėtingiausias regos korekcijos lazeriu operacijas.
Anot gydytojos, dabartinėje darbovietėje vietos tobulėjimui yra pakankamai, nes į kliniką atvyksta įvairiausių regos sutrikimų turinčių pacientų – pavyzdžiui, vaikams didžiausia problema – trumparegystė, o štai darbingo amžiaus žmonės daugiausia skundžiasi civilizacijos, technologijų ir kitų rūšių kasdienio komforto pasekmėmis – sausėjančiomis akimis.
„Dabar medicinos technologijos kasmet tobulėja ir, atliekant regos korekciją lazeriu ar kataraktos operacijas, galima padėti daugiau žmonių gyventi ryškesnį gyvenimą. Tačiau problemų dažnai kyla ir dėl paties požiūrio į savo sveikatą. Pavyzdžiui, žmonės nenaudoja pakankamai apsaugos priemonių darbo metu – traumų patiriama daugiau ir sudėtingesnių nei jų galėtų būti. Vyresnis amžius atskleidžia nemažai uždelstų ligų, pacientai dažnai kreipiasi tik tada, kai susiduria su rimtesnėmis regos pasekmėmis. Vis dar dažnai taip įvyksta dėl socialinių priežasčių“, – pabrėžia gydytoja.
Išlaiko aukštą kartelę
„Mūsų šalis maža, todėl Lietuvoje daug oftalmologinių paslaugų centralizuotos ir teikiamos tik didžiuosiuose miestuose. Specialistų mūsų šalyje yra tikrai gerų, tretinio lygio centruose atliekamos įvairaus profilio sudėtingos operacijos, gydymas, kiek leidžia galimybės, taikomas pagal tarptautines rekomendacijas. Tačiau dalis priemonių, kurias galima būtų įdiegti praktiškai, yra nenaudojamos arba naudojamos per retai, nes pacientams nekompensuojamos. Vis dėlto dabartinei akių chirurgija sparčiai tobulėjant, todėl nebegalima taikyti metodų, kurie buvo aktualūs praeitame amžiuje“, – sako J. Lisicova.
Gydytoja primena, kad Lietuvoje turime galimybę gauti kokybiškas, šiuolaikinius standartus atitinkančias paslaugas, bet tobulėti, anot J. Lisicovos, yra kur. Pirmiausia žmonėms būtina rūpintis savo ir artimiausių žmonių sveikata. „Vaikams būtinas reguliarus kvalifikuotas regos patikrinimas, laiku skiriamas gydymas, jeigu jis reikalingas. Suaugusiems – geros bendros organizmo būklės palaikymas – subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, žalingų įpročių ribojimas, darbo-poilsio režimas. Ne tik pramonėje, bet ir meistraujant namuose būtina naudoti apsaugos priemones. Vyresnio amžiaus žmonėms pajutus regos pablogėjimą, nedelsiant kreiptis į gydytoją“, – vardijo pašnekovė.
Europiniais standartais vertinti akių ligų gydytojų žinias buvo pradėta prieš 24 metus Milane, kur pirmą kartą buvo surengtas Europos oftalmologijos tarybos egzaminas (angl. EBOD, European Board of Opthtalmology Diploma). Nuo tada kompetencijos kartelė vis kilo ir dabar kasmet Paryžiuje jį laiko vis didesnis skaičius oftalmologijos specialistų. Egzamino metu aukštais standartais vertinamos ne tik žinios, bet ir klinikinio darbo metu akių ligų gydytojui būtini įgūdžiai. Šiemet egzaminą laikė rekordinis skaičius kandidatų – net 667 iš 27–ių Europos šalių.