Vis daugiau laiko praleidžiant prie ekranų, netinkamai maitinantis, mažai judant bei neskiriant pakankamai dėmesio poilsiui, ima vystytis įvairiausios regos ydos. Dažniausiai pasitaikančios – trumparegystė, toliaregystė ar astigmatizmas. Vieni regėjimą koreguoti imasi akiniais, kiti renkasi kontaktinius lęšius, treti – regos korekcijos operaciją. Visi būdai turi ir privalumų, ir trūkumų, tačiau daugiausia baimėmis ir iš jų kylančiais mitais apipintas yra būtent pastarasis. Technologijų pažanga medicinoje vis labiau stebina mus savo galimybėmis, tad nepasinaudoti jomis dėl žinių stokos ar nepagrįstų baimių būtų ganėtinai apmaudu. Kviečiame susipažinti su dažniausiai LIREMOS gydytojų įvardijamomis pacientų baimėmis.
1. Operacija gali būti skausminga.
Žmonės bijo to, kas kelia skausmą, ar jis būtų fizinis, ar emocinis. Tačiau gera žinia yra ta, kad lazerinė regos korekcija yra visiškai neskausminga. Ruošiantis operacijai į akis yra lašinami anestetiniai akių nejautrą sukeliantys lašai, panaikinantys bet kokią galimybę operacijos metu jausti skausmą. Paprastai pacientai iškart po operacijos mato ir jaučiasi gerai. Diskomfortą gali kelti nebent sausesnės akys, ašarojimas ar neryškus vaizdas kelias ateinančias dienas ar savaites, priklausomai nuo pasirinktos regos korekcijos operacijos tipo, bet diskomfortui sumažinti duodami lašinti minėtus pojūčius slopinantys akių lašai ar dirbtinės ašaros. Tad jau po mėnesio daugelis pacientų lašus pamiršta ir gali džiaugtis pagerėjusia regos kokybe.
2. Lazerinė akių korekcija yra neefektyvi.
Baiminamasi, kad internete matomi teigiami atsiliepimai apie lazerinę regos korekciją – tik teorija. Skubame šį mitą neigti. Lazerinės regos korekcijos operacijos pasaulyje pradėtos atlikti dar 1987 metais. Nuo tada lazeriai ir metodai tik tobulėjo, buvo atliekama gausybė šios srities tyrimų ir pacientų stebėjimų. Praėjus kiek daugiau nei 30–čiai metų, yra sukaupta pakankamai mokslinės medžiagos, įrodančios, kad šios operacijos efektas stulbinantis. Procedūros metu pirmiausia dedami vokų laikikliai, kurie neleidžia akiai mirksėti. Lazeris yra kompiuteris – gydytojai jį įjungia ir išjungia, o operacijos metu savo darbą jis atlieka pats. Veikiant lazeriui, reikia tik žiūrėti į šviesą, o lazeris stebi ir fiksuoja akies padėtį net 4000 kartų per sekundę. Jei pasitaiko mikrojudesių, šis juos įvertina, jeigu didesnių – iškart išsijungia, todėl visada galima tęsti nuo tos vietos, kurioje tiksliai jis sustojo. Šie saugikliai garantuoja, kad operacija būtų padaryta tiksliai ir efektyviai.
3. Regos korekcija lazeriu gali nepavykti.
Anot Amerikos refrakcinės chirurgijos tarybos (angl. American Refractive Surgery Council), remiančios refrakcinės chirurgijos tyrimus, vystančios technologijas ir tiriančios technikas, lazerinė regos korekcija pati savaime nesukelia komplikacijų. Jos išsivysto ne dėl žmogiškosios chirurgų ar techninės lazerio klaidos, o dėl lėtinių ar autoimuninių ligų. Akių korekcija lazeriu yra laikoma viena iš saugiausių procedūrų moderniosios medicinos sferoje. Vienintelis dažniau pasireiškiantis nemalonus šalutinis regos korekcijos poveikis yra minėtasis akių sausumas. Procedūra yra tiek saugi, kad daugeliui žmonių korekciją galima atlikti net kelis kartus – ir trumparegiams, ir toliaregiams, ir astigmatikams. Žinoma, operacija galima tikrai ne kiekvienam norinčiam, todėl gydytojai prieš tai visada įvertina, ar pacientui pagal esamą sveikatos būklę ją atlikti galima ir kokį operacijos būdą yra geriausia pasirinkti. Atliekant procedūrą gali būti juntamas kvapas – operacijos metu lazeris skaido kolageno, iš kurio sudaryta didžioji dalis mūsų akies, molekules. Nerimauti nėra ko – visi lazeriai, kuriais atliekama regos korekcijos operacija, yra skleidžiantys šaltą ir koncentruotą šviesą. Tokia koncentruota šaltos šviesos spinduliuotė techniškai negali sužaloti akių.
4. Brangus malonumas.
2018 metų viešosios nuomonės ir rinkų tyrimų agentūros „Sprinter tyrimai“ duomenimis, net 84 proc. lietuvių sveikatą laiko didžiausia vertybe, tačiau vis dėlto daugiausia pinigų išleidžia išvaizdos detalėms. Lietuvoje lazerinė akių korekcija vidutiniškai kainuoja apie 1000 eurų. Tokia kaina galbūt ne kiekvienam iš karto prieinama, tačiau paskaičiavus, kiek refrakcijos ydą turintis žmogus per metus investuoja į akinių rėmelius, stiklus, jų valymo reikmenis, kontaktinius lęšius, jų skystį, neįskaitant laiko visų šių dalykų paieškoms – išeina ne ką menkesnė suma. Nepaisant kainos, akiniai ir kontaktiniai lęšiai turi trūkumų – užsiimant kontaktiniu sportu, akinius nešioti labai nepatogu, juos galima lengvai sudaužyti ar pamesti. Renkantis kontaktinius lęšius, reikia daug dėmesio skirti steriliam jų naudojimui, kas tampa ypač sudėtinga vasarą keliaujant gamtoje. Taip pat reikia nepamiršti jų laiku išsiimti, nes nešiojant juos per ilgai, galima dar labiau pakenkti akims. Dabar regos korekcijos lazeriu paslauga galima ir išsimokėtinai, tad galbūt verta vieną kartą investuoti ir visą likusį laiką džiaugtis komfortu?
5. Operacija visam gyvenimui.
Reikia pabrėžti, kad po akių korekcijos lazeriu nesirūpinant savo rega, ši gali ir suprastėti. Jei toliau ilgai žiūrėsite į šviečiančius ekranus nepadarę pertraukos, netinkamai maitinsitės ir negausite akims taip reikalingo vitamino A, patys nejudėsite, regėjimas vėl gali pablogėti. Akių korekcijos operacija nėra galutinis rezultatas, garantuojantis, kad ateityje nesirgsite jokiomis akių ligomis. Pavyzdžiui, su amžiumi prasideda natūralus amžinės toliaregystės (presbiopijos) procesas – kai mažėja akies lęšiuko elastingumas ir akis negeba fokusuoti iš arti. Atlikus operaciją LASEK metodu ir po jos praėjus tam tikram laikui, joks mikroskopas negalės patvirtinti, kad operacija buvo daryta. Akys atrodys lygiai taip pat, kaip ir prieš operaciją – matysite puikiai, bet ties 40–50–tais gyvenimo metais visiems, net ir sveikiems žmonėms prireikia skaitymo akinių.
Neleiskite, kad jūsų vaizduotėje susikurti mitai stabdytų jus gyventi ryškesnį gyvenimą, geriau užsukite ir pasikonsultuokite su LIREMA akių ligų gydytoju.
Daugiau informacijos: https://lirema.lt/paslaugos/