Pasaulyje kasmet atliekami keli milijonai regėjimo korekcijos operacijų, leidžiančių gyventi be akinių ar kontaktinių lęšių. Ir šis skaičius nuolat didėja. Lietuvoje iki šiol vyravusią gana santūrią nuomonę apie šį regėjimo korekcijos būdą po truputėlį keičia palankus požiūris. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje veikiančios Lietuvos ir Vokietijos UAB „LIREMA“ akių klinikos specialistai pastebi, kad vis daugiau Lietuvos gyventojų, užuot nešioję akinius ar kontaktinius lęšius, renkasi chirurginę regėjimo korekciją.
„Vakarų Europoje, ir ypač JAV, chirurginė regėjimo korekcija jau seniai laikoma vienu iš trijų lygiaverčių regėjimo ydos korekcijos būdų greta akinių ir kontaktinių lęšių, – sako LIREMA akių klinikos specialistė, mikrochirurgė Lina Socevičienė. – Pastaruoju metu pastebime, kad pasaulinės tendencijos pasiekia ir mus, lietuviai vis labiau pripažįsta chirurginės regėjimo korekcijos svarbiausią pranašumą – galimybę gerai matyti ir gyventi be akinių ar kontaktinių lęšių.“
Pagal regėjimo korekcijos operacijų kiekį Lietuva iki šiol gerokai atsilieka net nuo artimiausių kaimynų latvių, estų, lenkų – ten, skaičiuojant tūkstančiui gyventojų, tokių operacijų atliekama iki trijų kartų daugiau. Manoma, kad taip yra dėl informacijos stokos. Žmonės neretai baiminasi operacijos komplikacijų, nors lazerinė chirurgija yra viena saugiausių, be to, bet kokios pooperacinės komplikacijos iš esmės yra pagydomos.
Nemažai žmonių, neturėdami patikimos informacijos, tiki gandais, kad po regėjimo korekcijos operacijos eksimeriniu lazeriu praėjus keliolikai metų regėjimas ims blogėti ir galima net visiškai jo netekti. „Tokį mitą paskleisti galima tik visiškai nesuvokiant operacijos esmės, – aiškina L. Socevičienė. – Regėjimo korekcijos operacijos esmė – lazerio spinduliu pakeisti ragenos gaubtumą, kad šviesos spinduliai, perėję optinę akies sistemą, pradėtų kirstis tinklainėje. Neteisingi argumentai, kad vėliau nebus galima tiksliai pamatuoti akispūdžio operuotoje akyje ar kad senatvėje prieš kataraktos operaciją nebebus galima parinkti reikiamo dirbtinio lęšio. Visa tai padaryti galima. Jau gerus dešimt metų šiuolaikiniai diagnostiniai prietaisai leidžia ir tiksliai pamatuoti operuotos akies akispūdį, ir parinkti reikiamą dirbtinį lęšį.“
Akių ligų gydytojai atkreipia dėmesį į kitą dalyką. Pasak jų, reikia įsidėmėti, kad regėjimo korekcijos operacija neužkerta kelio kitoms akių ligoms, kuriomis galima susirgti bėgant laikui, ir tai visai nesusiję su tuo, ar akis operuota, ar ne. Regėjimo korekcijos operacija – tai ne regos grąžinimas, bet vienos korekcinės priemonės pakeitimas kita. Po operacijos be akinių žmogus mato taip, kaip matė prieš tai su gerai parinktais akiniais ar kontaktiniais lęšiais.
LIREMA akių klinika naudoja Vokietijos įmonės „Carl Zeiss“ naujausios kartos lazerinę chirurginę sistemą „MEL80“, kurią sudaro eksimerinis lazeris, „Wavefront“ aberometras ir ragenos topografas. Visas šis pažangių prietaisų komplektas leidžia atlikti optimaliai ir individualiai pritaikytą regėjimo korekcijos operaciją, kai individualus lazerio užduoties algoritmas parengiamas ne tik pagal refrakcijos ydos ypatumus, bet ir pagal operuojamo paciento ragenos individualų paviršių. Todėl regėjimo korekcijos operacijos pranašumų sąrašą galima papildyti: technikos pažanga leidžia puikų rezultatą pasiekti paprasčiau, suteikia galimybę padėti sudėtingesniais regėjimo ydos, pavyzdžiui, netaisyklingo astigmatizmo, atvejais.
Pacientai, kuriems jau atlikta ši operacija ir kurie pradėjo naują gyvenimą be akinių ar kontaktinių lęšių, pabrėžia, kad jie jaučiasi laisvesni, jiems daug patogiau ir paprasčiau atlikti kasdienius darbus, jie be apribojimų gali užsiimti mėgstama veikla. Taigi natūralu, kad vis daugėja žmonių, pasitikinčių šiuo regėjimo korekcijos būdu.
Informacija atnaujinta: 2019-02-18 10:36:39