kainos Kainos
gydytojai Gydytojai
Skambinti Skambinti
Registracija Registracija
2020-06-11

Uždelsta akių liga amžiaus nesirenka: vargina ir keturiasdešimtmečius

Dažnas akių klinikoje apsilankęs yra tvirtai įsitikinęs, kad katarakta tai tik vyresniųjų problema. Tačiau viena iš paprasčiausiai nustatomų ir dažniausiai tarp vyresniojo amžiaus žmonių pasitaikančių akių ligų vis dažniau pasireiškia nepasiekus nė penkiasdešimtmečio. Nuolat pastebima daugiau atvejų, kai liga užklumpa dar ankstyvame amžiuje, o nekreipiant dėmesio į simptomus, akies lęšiukas laikui bėgant sudrumstėja tiek, kad matymas tampa lyg pro rūką.

Nors kataraktos operacija šiais laikais technologiškai itin pažengusi procedūra, tačiau matymo kokybė po operacijos priklauso ir nuo pasirinkto naujo implantuoto lęšio, o ilgai negydoma, liga gali ne tik pabloginti gyvenimo kokybę, bet ir sukelti avarijų ar traumų riziką.

Susirgti katarakta nuo 40–ies metų rizika ima didėti kas dešimtmetį. ES statistikos tarnybos duomenims, Europos Sąjungos šalyse kasmet atliekama apie 5 milijonus kataraktos operacijų. Senėjimas yra pagrindinis daugelio akių ligų radimosi faktorius, tačiau gyvenimo būdas taip pat daro didelę įtaką. Labiausiai prie kataraktos vystymosi prisideda rūkymas ir steroidų vartojimas.

Liga amžiaus nesirenka

Anot Akių klinikos „Lirema“ akių ligų gydytojos mikrochirurgės Linos Socevičienės, prieš dešimtmetį vidutinis katarakta sergančio paciento amžius buvo apie septyniasdešimt metų, o dabar gydytojai konsultuoja ir vos keturiasdešimties sulaukusius pacientus.

„Tokia tendencija pastebima ne tik Lietuvoje, o visame pasaulyje. Galime pasidžiaugti, kad technologijos yra pažengusios tiek, kad leidžia šią problemą visiškai be skausmo išspręsti vos per pusvalandį, neužtrunkant gydymo įstaigoje, ir toliau gyventi visavertį gyvenimą“, – teigia L. Socevičienė.

Gydytojai L. Socevičienei pritaria ir mikrochirurgas Audrius Valatka. Anot jo, kataraktos vystymuisi įtaką daro ir tokios gretutinės ligos, kaip trumparegystė, skydliaukės funkcijų sutrikimas, cukrinis diabetas, patirtos fizinės galvos, akių traumos, chemikalai ar nuolat vartojami vaistai.

„Akies lęšiukas ima drumstėti pamažu, ilgainiui pacientas pastebi, kad rega suprastėjo. Laiku nesiimant veiksmų, atidėliojant vizitą pas akių gydytoją, galima visiškai prarasti regėjimą, todėl delsti nerekomenduotina“, – pataria A. Valatka.

Svarbu tinkamai pasirinkti

Operacijos rezultatą ir matymo kokybę lemia ne tik greita reakcija į suprastėjusią regą bei ligos progresas, bet ir pasirinktas implantuotas lęšiukas.

„Dabar pacientams galima pasiūlyti itin daug alternatyvų – nuo Teritorinių ligonių kasų kompensuojamų bazinių lęšių iki itin aukštos kokybės minkštų asferinių, torinių bei daugiažidininių lęšių, kurie dėl specialaus dizaino stabiliai laikosi akyje, mažina antrinės kataraktos atsiradimo tikimybę bei užtikrina geresnę regos kokybę“, – teigia L. Socevičienė.

Anot A. Valatkos, kad būtų patenkintas paciento regėjimo lūkestis, renkantis lęšį ypač svarbu atsižvelgti į tai, koks yra gyvenimo būdas, dažniausia ar mėgstama veikla. Vieni daugiau užsiima artimo, o kiti tolimo nuotolio veiklomis. Bazinis lęšis nepatenkina visų matymo poreikių.

„Norintiems ryškiau matyti į tolį, paprastai pasiūlome asferinius lęšius. Jų paviršius sukurtas taip, kad po implantacijos regėjimas tampa aštresnis, geriau matomi kontrastai ir spalvos, tačiau norint skaityti, naudotis kompiuteriu, megzti ar užsiimti veikla, kuri reikalauja matymo iš arti, vis tiek papildomai reikėtų akinių“, – tvirtina gydytojas.

Renkantis lęšį, būtina atsižvelgti į tai, ar asmuo kenčia nuo astigmatizmo, nes paprastas bazinis ar asferinis lęšis astigmatizmo nekoreguoja, regos sutrikimas po operacijos išlieka. Tokiu atveju pacientui rekomenduojami toriniai lęšiai ir astigmatizmo problema puikiai išsprendžiama.

„Vis dėlto geriausias pasirinkimas sergant katarakta – aukščiausios klasės daugiažidininiai lęšiai, leidžiantys pacientui puikiai matyti įvairiais atstumais – ir iš arti, ir iš toli, ir vidutiniu nuotoliu – vairuojant, sportuojant ar einant pasivaikščioti bei skaitant, mezgant ar dirbant kompiuteriu“, – tikina A. Valatka.

Užtikrina regėjimo kokybę

Daugiažidininiai lęšiai savo kategorijoje skiriami į trifokalinius, leidžiančius kokybiškai matyti įvairiais atstumais, ir išplėsto fokuso lauko gylio. Šie lęšiai dėl savo medžiagų ne tik puikiai prisitaiko akyje, bet ir sumažina antrinės kataraktos vystymosi riziką. Operacijos metu daromas tik kiek didesnis nei 2 mm pjūvis, todėl pooperacinis periodas yra daug lengvesnis, regos atsistatymas greitesnis. Akies gijimo laikotarpis – maždaug mėnuo, tad jau po 30 d. galima vertinti operacijos rezultatą.

„Pacientai, norėdami daugiau komforto, dažnai teiraujasi, kuo skiriasi trifokaliniai ir išplėsto fokuso lauko gylio lęšiai – pirmieji suteikia laisvę puikiai matyti imantis bet kokios veiklos, o antrieji ypač tinkami daug vairuojantiems tamsiu paros metu, daug dirbantiems kompiuteriu, nes itin sumažina atspindžių tikimybę, leidžia pakankamai gerai matyti vidutiniu nuotoliu be akinių“, – tikslina L. Socevičienė.

Mikrochirurgas A. Valatka pabrėžia, kad daugiažidininiai lęšiai kartais gretinami su progresiniais akiniais, atliekančiais daugiau nei vieną funkciją ir užtikrinančiais ryškų bei patogų matymą įvairiais atstumais, tik šiuo atveju nerasoja, nėra tikimybės jų sulaužyti ar kur nors palikti.

„Esame kataraktos operaciją atlikę ir 105–erių metų senoliui, tad niekada nevėlu pagerinti gyvenimo kokybę ir pradėti ja džiaugtis. Svarbu kasmet tikrintis, kad gydytojai galėtų padėti gyventi kokybišką gyvenimą“, – apibendrina L. Socevičienė

Vizitui galite registruotis telefonu: +37061595550 arba internetu: www.lirema.lt/registracija/

Grįžti į naujienas