Pastaruoju metu žiniasklaidoje itin plačiai analizuojama Černobylio atominės elektrinės katastrofa. Iš naujo leidžiamos atsiminimų knygos, o garsiai pasaulyje nuskambėjęs HBO serialas „Černobylis“ išsamiai perteikia to meto įvykius. Seriale vaizduojama, kaip milžiniško kiekio radiacija paveikia žmogaus kūną apskritai. Dažnai ji siejama būtent su atominėmis elektrinėmis ir žmogaus sukurtomis radioaktyviomis medžiagomis, bet iš tikrųjų apie ją galima kalbėti kur kas plačiau. Kokią įtaką vienam iš jautriausių organų – akims – daro mažos radiacijos dozės, apie kurias net nesusimąstome? Kokio tipo radiacijos būna ir kurios derėtų labiausiai saugotis?
Netikėta spinduliuočių gausa
Radiacija – skirtingų šaltinių aplinką veikianti spinduliuotė yra skirstoma į gamtinę ir dirbtinę. Gamtinė dažnai žmogui nekelia didelio pavojaus, nes šis yra prie jos prisitaikęs. Žmogaus akis veikia ultravioletinės, infraraudonųjų spindulių, mikrobangų ir jonizuojančiosios spinduliuotės. Nežymios radioaktyvių medžiagų dozės pasiekia mus iš kosmoso (0,3 milisiverto per metus), antžeminių šaltinių (0,6 milisiverto per metus), kasdien vartojamo maisto. Bet egzistuoja ir kita medalio pusė – paties žmogaus sukurti tokie radiacijos šaltiniai, kaip kompiuteriniai tomografai, rentgeno aparatai, buities, žemės ūkio ar pramonės prietaisai. Pastarieji apima išmaniųjų ekranų ir radijo spinduliuojamas elektromagnetines bangas, rentgeno spindulius, radioaktyvius izotopus ir medžiagas, patenkančias į orą veikiant atominių elektrinių procesams. Europos Sąjungos šalyse papildomai leidžiama jonizuojančia spinduliuote apšvitinti maisto produktus, kad šie ilgiau galiotų ar nebūtų užpulti kenkėjų.
Pagal patvirtintus Lietuvos higienos normatyvus, papildomai prie natūralios spinduliuotės gaunamas metinis radiacijos kiekis negali viršyti 1–o milisiverto, tačiau vidutiniškai sveiką gyvenimo būdą propaguojantis žmogus kasmet gauna 1–10 milisiverto radiacijos, priklausomai nuo aplinkos, kurioje gyvena.
Pavojus, apie kurį nesusimąstome
Radiacijos veikiamo žmogaus organizme randasi laisvųjų radikalų, kurie ima kenkti ląstelėms. Tokiu atveju šios yra pažeidžiamos ir žūsta, arba paveikiama jų DNR – genetinė ląstelės medžiaga. Esant didelei spinduliuotei, organizmas nebespėja ląstelių atkurti. Daug epidemiologinių tyrimų, atliktų išgyvenusiems Hirosimos, Nagasakio katastrofas, vaikams, augusiems pavojingose Černobylio zonose, pilotams, astronautams ir radiologijos specialistams, patvirtino radiacijos ir kataraktos vystymosi sąsają. Astronautų darbas kosmose pranoksta atominių elektrinių darbuotojų patiriamą radiaciją – 10 kosmose praleistų dienų atstoja tokį radiacijos kiekį, kokį žmogus žemėje gautų per 4,3 metų. Anot JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro, lėktuvų pilotams, patiriantiems ne tik didelę dozę kosminės radiacijos, bet ir ultravioletinių saulės spindulių, rekomenduojama daryti pertrauką tarp ilgų skrydžių, o besilaukiančioms skrydžių palydovėms, kai vieno transatlantinio skrydžio radiacijos dozė kartais prilygsta visam nėštumo laikui leidžiamai radiacijos dozei, šiuo laikotarpiu visiškai atsisakyti skrydžių.
Ultravioletinė spinduliuotė yra vienas iš tinklainės ir ragenos ligų rizikos faktorių ne tik pilotams ir kosmonautams, bet apskritai visiems. Nesaugant savo regos, visiškai nekaltai atrodantys ultravioletiniai spinduliai gali pridaryti daugiausiai žalos. Akiniai nuo saulės yra būtina apsauga saulėtomis dienomis. Anot Akių chirurgijos klinikos „Lirema“ gydytojos-mikrochirurgės Linos Socevičienės, ultravioletiniai saulės spinduliai net ir apniukusią dieną skverbiasi pro akies rageną ir, filtruojami lęšiuko bei patekdami giliau į akį, pasiekia tinklainę. Dėl šios priežasties, akis ilgesnį laiką veikiant šiems spinduliams, padidėja tokių ligų, kaip fotokeratito (sniego aklumo), kataraktos, makulos degeneracinės (geltonosios dėmės), akių vokų odos vėžio, tinklainės, ragenos pažeidimų tikimybė. Nuo vienų ligų galima išsisukti lengviau – pavyzdžiui, fotokeratitas, nors ir sukelia diskomfortą – parausta ir intensyviai ašaroja akys, tačiau šie simptomai retai virsta komplikacijomis – tačiau kitos regai gali turėti rimtų pasekmių.
Taip pat regėjimui kenkia minėtosios mikrobangos, kurių akys sugeria ypač daug kasdien vis daugiau laiko praleidžiant prie kompiuterių ar išmaniųjų telefonų. Kadangi kiekvienas namuose išmaniųjų įrenginių turime net ne po vieną, jie yra didžiausias elektromagnetinių bangų radiacijos šaltinis. Anot Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros mokslininkų atlikto tarptautinio „Interphone“ tyrimo, mobilieji telefonai Australijoje, JAV, Norvegijoje ir Švedijoje vartotojams sukėlė ne tik galvos skausmus, svaigimą, atminties susilpnėjimą, bet ir klausos bei regos pakitimų. Besaikis naudojimasis išmaniaisiais ekranais skatina akių sausumą. Pajutus regos diskomfortą puolama pirkti akių ašarų, tačiau ne visos jos tinkamos naudoti – daugelis tokių preparatų savo sudėtyje turi hormoninės kilmės medžiagų ir vartojamos ilgesnį laiką gali tik pabloginti situaciją, sukelti šalutinių nepageidaujamų efektų, tad patenkama į užburtą kenkimo akims ratą.
Sveikos regos receptas – dėmesys sau
Nors aplink galima rasti tiek daug radiacijos šaltinių, tačiau L.Socevičienė teigia, kad perdėtai jaudintis nevertėtų. „Medicina kasdien sparčiai daro pažangą, gydytojų kabinetuose naudojami rentgeno aparatai atitinka galimas radiacijos spinduliuotės normas, juolab, kad asmeniui rentgenas daromas ne kasdien. O bendrąja organizmo sveikata rūpintis reikia visada – judėti, sveikai maitintis, reguliariai tikrintis, riboti laiką, praleidžiamą naudojantis išmaniaisiais įrenginiais, tada ir akys bus sveikos“. Gydytoja pataria rinktis labiausiai nuo ultravioletinių spindulių apsaugančius akinius, pažymėtus ženklu UV400. Tokio tipo apsauga riboja iki 100 proc. ultravioletinės spinduliuotės, vadinasi, akys bus maksimaliai nuo jos apsaugotos. Neapsigaukite, jeigu debesuota – ultravioletiniai spinduliai pereina kiaurai debesis, miglą ir rūką. Taip pat stenkitės nežiūrėti tiesiai į saulę, laikytis saugaus atstumo naudojantis išmaniaisiais įrenginiais, o baigus – juos išjungti. Kiek įmanoma labiau vengdami įvairių spinduliuotės šaltinių galime sumažinti ar net visiškai eliminuoti ūminį bei lėtinį radiacijos poveikį akims. Taip pat rekomenduojama ne rečiau nei kas dvejus metus profilaktiškai pasitikrinti regėjimą.