Prasta rega besiskundžiančių pacientų skaičiai auga, o prasidėjus darbingam sezonui, kai visi skuba į mokyklas ir veiklas, daugiau laiko praleidžia viduje prie išmaniųjų įrenginių, akims darbo dar labiau padidėja.
Anot Akių klinikos „Lirema“ optometrininkės Rasos Palevičienės, ypač daugėja jaunų pacientų, kurių rega suprastėjusi dėl trumparegystės. Be to, ilgėjanti žmonių gyvenimo trukmė turi įtakos tam, kad didėja ir katarakta sergančių vyresnių pacientų gretos.
„Džiugu, kad dažniausiai žmonės laiku kreipiasi į medikus, todėl kataraktos nebūna užleistos, tačiau pasitaiko tokių, kurie delsia, todėl chirurgams regą išsaugoti būna sudėtingiau“, – patirtimi dalijasi specialistė.
Trumparegystės bumas
Anot R. Palevičienės, regos sutrikimų gali būti bet kuriame amžiuje.
„Gaila, bet labai daugėja vaikų, kuriems vystosi trumparegystė. Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, kad 2050 metais kas antras pasaulio gyventojas bus trumparegis“, – teigia optometrininkė.
Naudojimasis kompiuteriais, telefonais ir kitoks įtemptas žiūrėjimas iš arti skatina vaikų akių obuolių augimą, dėl ko vystosi trumparegystė.
„Pamirštama ilsinti akis, išeiti į lauką, per mažai būnama natūralioje dienos šviesoje. Reikia pabrėžti, kad ne patys išmanieji įrenginiai tampa akių priešu, o ilgas, nepertraukiamas akių darbas tuo pačiu nuotoliu skatina atsirasti ir progresuoti trumparegystei“, – primena R. Palevičienė.
Anot jos, labai svarbu laiku pastebėti vaikų regėjimo sutrikimus ir tinkamai juos koreguoti. Nekoreguojant regėjimo, trumparegystė linkusi greičiau progresuoti, be to, gali atsirasti kitų nusiskundimų, pavyzdžiui, galvos skausmas, laikysenos problemos dėl poreikio lenktis arčiau sunkiau įžiūrimo objekto ir kt.
„Vyresnio amžiaus pacientams taip pat svarbu nuolat tikrintis regą, nes jos pokyčiai gali signalizuoti apie tam tikras ligas, pvz., kataraktą ar geltonosios dėmės degeneraciją“, – įspėja R. Palevičienė.
Priežastys kompleksinės
Įprastai trumparegystė vystytis pradeda vaikystėje ar paauglystėje, tačiau pasitaiko atvejų, kai rega pradeda blogėti perkopus dvidešimtmetį.
„Jei vienas iš tėvų yra trumparegis, polinkį regos ydai vystytis paveldi ir vaikas. Tačiau nebūtinai trumparegystė vystosi dėl genetinio polinkio, dabar daugėja vaikų, kurių rega blogėja, nors tėvai yra gerai matantys“, – tikslina R. Palevičienė.
Trumparegystė vystosi palaipsniui. Progresavimo greitis priklauso nuo paciento amžiaus, naudojamos korekcijos ir darbo iš arti krūvio.
„Išgirdus trumparegystės diagnozę tikrai nereikia baimintis. Svarbu laiku problemą spręsti ir regėjimą koreguoti. Tam gali būti parenkami kontaktiniai lęšiai ar akiniai. O siekiant visiškos laisvės suaugę pacientai gali rinktis regos korekciją lazeriu“, – pabrėžia specialistė.
Kaltas ne kompiuteris
Labai daug žmonių dirba prie ekranų ir skundžiasi akių nuovargiu. Šiuolaikiniai kompiuteriai yra modernūs ir saugūs įrenginiai ir akių įtampą kelia ne pats kompiuteris ar planšetė, o nuolatinis nepertraukiamas žiūrėjimas iš arti.
„Žmogaus akis ilsisi tik tada, kai žiūri į tolį. Žiūrėjimas artimesniu nei 60 cm atstumu akims yra darbas, nes jos turi didinti laužiamąją galią (akomoduoti). Todėl natūralu, kad kuo ilgiau neatsitraukdami žiūrime į ekraną, tuo labiau jaučiame akių nuovargį“, – teigia R. Palevičienė.
Anot optometrininkės, žiūrėdami į ekranus rečiau mirksime, todėl akys labiau išsausėja. Dirbant prie ekranų labai svarbu daryti pertraukas ir leisti akims pažiūrėti į tolį, o jeigu akys sausėja, naudoti drėkinančius lašus.
Be minėto nuovargio, akių sausumo, ekranai gali sutrikdyti žmogaus miegą. Mokslininkų nustatyta, kad ekranų skleidžiama mėlynoji šviesa stabdo miego hormono – melatonino – gamybą. Melatoninas yra svarbus nakties miego ciklų reguliavimui, todėl prieš miegą į ekranus žiūrinčiam žmogui gali būti sunkiau užmigti.
„Noriu pabrėžti, kad mėlynoji šviesa nėra pavojinga, nes tai yra dienos šviesos spektro dalis, ir nuo jos saugotis nebūtina. Tačiau likus 2 valandoms iki miego, rekomenduojama vengti ekranų (taip pat ir televizoriaus), kad miego kokybė būtų geresnė“, – pataria R. Palevičienė.
Efektyvūs pratimai
Nesvarbu, ar žmogus naudojasi kompiuteriu, ar kitaip praleidžia daug laiko dirbdamas tuo pačiu nuotoliu, galima rekomenduoti tris paprastus, bet efektyvius pratimus, padedančius akims pailsėti:
- 10 kartų užsimerkite. Labai stipriai suspauskite akių vokus.
- Perkelkite fokusą nuo artimesnio į tolesnį objektą. Pirmiausia 10 sek. žiūrėkite į rašiklio galą, tada perkelkite žvilgsnį į patį toliausią objektą, kokį galite rasti, pažiūrėkite į jį dar 10 sek., ir vėl sugrįžkite prie pirmojo. Pratimą kartokite 10 kartų.
- Pasukiokite akis aplink savo ašį: pirmiausia tiek, kiek galite, pažiūrėkite į viršų, pajauskite, kad tempia akies obuolį. Pasukiokite akis įstrižai, į dešinę, į kairę, žemyn.
Prisiminkite, kad viskam būtinas saikas, tad daugiau laiko šviesiu paros metu praleiskite lauke, saugokite bendrąją organizmo sveikatą bei sveikiau maitinkitės.