Artėjant naujiems mokslo metams – pagrindine tėvų užduotimi tampa profilaktinis vaikų patikrinimas, o turint regėjimo problemų, rūpestis tinkama regos korekcijos priemone – akiniais arba kontaktiniais lęšiais. Į ką svarbu atkreipti dėmesį priimant sprendimą?
Pagrindinės vaikų regos prastėjimo priežastys
Anot Akių klinikos „Lirema“ akių ligų gydytojos Irinos Kozlovskajos, regos korekcijos priemonės – akiniai ar kontaktiniai lęšiai – vaikams dažniausiai yra skiriami dėl refrakcijos ydų – trumparegystės, toliaregystės ar astigmatizmo – o ne dėl akių ligų. Šie regos sutrikimai yra labai dažni.
„Kad akis gerai matytų, į akis patenkantys šviesos spinduliai turi susifokusuoti tinklainėje. Jei jie fokusuojasi prieš arba už tinklainės, tokiu atveju vaizdas tampa neaiškus ir matymui pagerinti reikalingos korekcijos priemonės“, – teigia gydytoja.
Kai vaizdas susifokusuoja prieš tinklainę, pacientas yra trumparegis, kai už tinklainės – toliaregis. Taip pat vienas iš regos sutrikimų yra astigmatizmas, kai akies laužiamųjų paviršių forma yra netaisyklinga, dėl to dalis spindulių susifokusuoja arčiau tinklainės, o dalis toliauu, vaizdas yra iškreiptas tiek arti, tiek toli.
„Kalbant apie šiuos regos sutrikimus, dažniausiai progresuoja tik trumparegystė. Toliaregystės ir astigmatizmo dažnis populiacijose per dešimtmečius nelabai keičiasi, vaikui augant net ir mažėja, o trumparegystė yra ta problema, kuri vaikams didėja su amžiumi ir dažnėja populiacijose – per kelias dešimtis metų jos procentas padvigubėjo“, – neigiamas tendencijas pastebi I. Kozlovskaja.
Gydytojos nuomone, pagrindinės trumparegystės vystymosi priežastys – sumažėjęs vaikų buvimas lauke, retas lauko veiklų pasirinkimas, pailgėjęs laiko leidimas priešais išmaniuosius ekranus, gyvenimas mieste, didelis, akims įtampą keliantis krūvis iš arti, išsilavinimas – kai vaikai daug skaito, rašo, mokosi.
Ką turi žinoti tėvai
Pirmosios akių patikros atliekamos jau naujagimiams, pagal Vaikų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašą, jiems atliekamas akių dugno raudonojo reflekso tyrimas. Vėliau rekomenduojama tikrinti vienerių–trijų metų amžiaus vaikus.
„Vieneri–treji metai yra sudėtingas amžius, kai vaikai ima bijoti gydytojo, todėl labiau patarčiau pas specialistą apsilankyti iki vienerių metų, kad mažiau streso būtų ir vaikui, ir gydytojui, ir tėvams. Būtent taip rekomenduoja ir Amerikos oftalmologų asociacija, siūlanti pirmąjį kartą į konsultaciją atvykti iki vienerių, o antrąją apžiūrą planuoti – trijų–penkerių metų amžiaus, kai galima lengviau su vaiku susitarti. Dar labai svarbu, kad vaikas atvyktų išsimiegojęs“, – pataria gydytoja.
Toliau vaiką registruoti patikrai reikėtų pagal gydytojo nurodymus. Sulaukus mokyklinio amžiaus, profilaktiniai regos aštrumo patikrinimai turėtų būti planuojami kasmet.
Anot I. Kozlovskajos, kalbant apie prastos regos prevenciją, net jei vaikas nerodo noro eiti į lauką, tėvai turėtų pasistengti sugalvoti jam veiklų lauke ar, rodant pavyzdį, užsiimti jomis kartu.
„Dabar išties galima atrasti ne tik dar nebandytų sporto šakų, bet ir nematytų žaidimų, tik reikia nenumoti ranka ir sveiko gyvenimo būdo sąmoningumą ugdyti bei skatinti domėtis nuo jauno amžiaus“, – atkreipia dėmesį specialistė.
Taip pat tėvams svarbu kontroliuoti mokymosi procesą, kai vaikai ilgai žiūri iš arti, priminti, kad reikia padaryti pertrauką, nukreipti dėmesį į ką kita, pailsinti akis nuo įtempto akių darbo.
Kaip suprasti, kad vaikas prastai mato, ir ką daryti
I. Kozlovskaja teigia, kad prastėjančią vaiko regą gali išduoti įvairūs požymiai, pavyzdžiui, jis dažnai prisimerkia, žiūri pasukęs arba palenkęs galvą, trina akis, vis bando rasti tinkamą daiktų vietą – laiko ar per arti, ar per toli.
„Vaikas gali nepasakyti, kad blogai mato, bet pastebėti, kad žiūrėjo į draugo sąsiuvinį ar blogai rodė elektroninė lenta – būtinai reikia atkreipti dėmesį į tokius nusiskundimus. Jis taip pat gali imti skųstis akių nuovargiu ar galvos skausmu“, – pastebi gydytoja.
Taip pat reikia atkreipti dėmesį, jei vaikai nebesidomi kokia nors veikla, kurią anksčiau mėgo – pavyzdžiui, nebenori skaityti ar piešti. Tai gali reikšti, kad susidomėjimas buvo prarastas dėl blogo matymo.
„Kadangi regos sutrikimai yra labai skirtingi, pirmiausia reikia išsiaiškinti problemą. Pavyzdžiui, trumparegystės atveju reikia stabdyti jos progresą parenkant tinkamas regos korekcijos priemones“, – patirtimi dalijasi specialistė.
Anot jos, gali būti skiriami ir lašai, specialūs kontaktiniai lęšiai ar akiniai. Žinoma, labai svarbu keisti ir gyvenimo būdą – kaip minėta, dažniau leisti laiką lauke, sveikiau maitintis, judėti, daryti dažnesnes pertraukas žiūrint tuo pačiu nuotoliu.
„Vaikams nedidelė toliaregystė yra norma ir linkusi mažėti, bet gali būti susijusi su regos prastėjimu, sunkumais fokusuojant ar žvairumu, todėl jos atveju svarbu konsultuotis su gydytoju, tikrai ne visada toliaregiui vaikui skiriami akiniai“, – atkreipia dėmesį I. Kozlovskaja.
Astigmatizmas – regos sutrikimas, kuris įprastai per gyvenimą retai keičiasi. Gali šiek tiek koreguotis į vieną ar kitą pusę, tačiau dažniausiai lieka stabilus, bet vėlgi, kaip reikėtų matymą gerinti, gali patarti tik specialistas.
Ką svarbu žinoti vaikui renkant regos korekcijos priemonę
„Renkantis pirmuosius akinius, svarbu atkreipti dėmesį į rėmelių ir akinių stiklų variantus. Pirmieji stiklai dažniausiai greitai pasikeičia, todėl neverta į juos daug investuoti, tačiau jei vaikas yra aktyvus, linkęs sportuoti ar energingai žaisti, reikėtų pagalvoti apie atsparesnius, polikarbonatinius stiklus, kad būtų sumažinta traumų tikimybė“, – teigia I. Kozlovskaja.
Anot jos, kalbant apie rėmelius, jei vaikas yra mažas, ikimokyklinio amžiaus, svarbu žinoti, kad rėmelį jis greitai išaugs. Tokio amžiaus vaikams dažniausiai rekomenduojami silikoniniai rėmeliai su gumyte, kad gerai laikytųsi, būtų patogu ir grožis čia vaidina mažiausiai svarbų vaidmenį.
„Jei vaikas yra didesnis, galima įtraukti jį į rėmelio pasirinkimą, tokiu atveju padidės tikimybė, kad akinius vaikas sąžiningai nešios. Reikėtų rinktis lanksčios medžiagos patvarius rėmelius, kurie būtų tinkamai prigludę prie veido. Būtent tokius gali padėti išsirinkti optikos specialistas“, – pataria gydytoja.
Pasitaiko retų indikacijų, kai, pavyzdžiui, po vaikystėje pašalintos kataraktos ar didelio matymo skirtumo kairėje ir dešinėje akyse, kūdikiams ar mažiems vaikams yra skiriami nešioti kontaktiniai lęšiai. Tokiais atvejais jų neišeina pakeisti akiniais, kurie tik nepilnai pakoreguotų matymą.
„Kartais, kai trumparegystė smarkiai progresuoja ir kiti regos korekcijos variantai nebetinka, vaikams yra rekomenduojami specialūs trumparegystę stabdantys, gydantys ir regą koreguojantys kontaktiniai lęšiai. Sprendimas nešioti kontaktinius lęšius gali būti priimtas ir dėl motyvacijos – kontaktiniai lęšiai nepakeičia vaiko išvaizdos, kai koreguoti regą reikia, o vaikai nenori nešioti akinių. Kiti vaikai kontaktinių lęšių nepastebi ir vaikas noriai juos nešioja“, – mažųjų pacientų patirtimi dalijasi oftalmologė.
Anot jos, jei vaikas aktyvus, sportuojantis, lanko futbolą, krepšinį ar kitokį būrelį, kontaktiniai lęšiai taip pat gali būti priimtinesnė regos korekcijos priemonė nei akiniai. Tokiu atveju neapribojamas regos laukas, vaikas jaučiasi laisvesnis, lęšiai taip pat nerasoja, jų neaplyja.
„Pagrindinis kontaktinių lęšių minusas – jie yra svetimkūnis akyje, todėl labai padidėja infekcijos rizika. Akiai gali pakenkti tokie mikrobai, kurie nenešiojant lęšių, nėra ypač pavojingi, pavyzdžiui, grybelio, amebos, ir negalėtų taip paprastai patekti į akį“, – perspėja I. Kozlovskaja.
Kai vaikai nešioja kontaktinius lęšius, už jų higieną yra atsakingi tėvai ir higienos įgūdžiai tampa labai svarbūs. Lęšiais reikia labai rūpintis – laiku išimti, stebėti, ar jie, ar skystis nenaudojami pasibaigus galiojimo terminui, ar švarus jų laikymo indelis.
„Kontaktinių lęšių įdėjimas ar jų išėmimas vaikams taip pat ne visada yra priimtinas ir patogus. Nešiojant kontaktinius lęšius, jei vaiko akys paraudonuoja, negalima to nurašyti akių nuovargiui, o būtina iškart kreiptis į specialistus“, – apibendrina gydytoja.