Ieškodami patogumo ir komforto dauguma akinius nešiojančių žmonių pereina prie kontaktinių lęšių. Juk kontaktiniai lęšiai atrodo taip viliojančiai: gali laisvai judėti, negalvodamas apie ant nosies stūksančius akinius, nereikia ilgai vargti, renkant rėmelius, kurie tinka prie veido, nebaisūs nei lietus, nei sniegas, o apie rasojančius akinius, kurie taip erzina žiemą, irgi galima pamiršti. Tiesa, pasirodo, kad ir su lęšiais ne viskas taip paprasta: juos tenka kasdien įsidėti ir išimti, rūpintis jų švara, kad į akis nepatektų kokia nors infekcija. Nejučia pradedate galvoti „Ar nėra tokio būdo, kuris pataisytų regėjimą kartą ir visiems laikams?“ ir – prisimenate apie akių lazerinę chirurgiją.
Pripažinkime, žodis „chirurgija“ skamba kiek bauginančiai. „Čia juk operacija, tad galimos įvairios komplikacijos“, galvoja daugelis. Tačiau ar žinojote, kad akių lazerinė chirurgija ne tik siūlo ilgalaikę regėjimo korekciją, bet yra susijusi ir su mažesne rizika negu lęšių nešiojimas?
Lazerinė akių chirurgija saugesnė nei kontaktinių lęšių nešiojimas
„Tyrimas, kuris prieš kelis metus pasirodė žurnale „Oftalmologijos archyvai“, atskleidė, kad su infekcijomis, dėl kurių galima netekti regėjimo, susiduria 1 iš 2 000 lęšių nešiotojų, kai tik 1 iš 10 000 pacientų, pasiryžusių lazerinei akių chirurgijai, rizikuoja pablogėjusiu regėjimu“, – sako dr. Kerry Solomon, Amerikos kataraktos ir refrakcinės chirurgijos draugijos (American Society of Cataract and Refractive Surgery) prezidentas ir Amerikos refrakcinės chirurgijos tarybos ( American Refractive Surgery Council) narys.
Žinia, kad lazerinė akių chirurgija yra saugesnė negu kontaktinių lęšių nešiojimas yra netikėta ir šokiruojanti. Tačiau tyrimai rodo, kad žmonės, kasdien nešiojantys kontaktinius lęšius susiduria su 1 iš 100 rizika, kad jiems išsivystys bakterinis keratitas – infekcija, dėl kurios gali stipriai pablogėti regėjimas. Žmonėms, kurie nepakankamai gerai išvalo lęšius (o kas iš mūsų gali būti tikras, kad lęšiai namų sąlygomis išvalyti „pakankamai gerai“?) ir miega su lęšiais ši rizika yra dar aukštesnė.
Susivilioję laisvo ir nevaržomo gyvenimo, kurį žada kontaktinių lęšių nešiojimas, paveikslu, realybėje susiduriame su įvairiais apribojimais. Pavyzdžiui, dalyvaujant kontaktiniame didelio intensyvumo sporte – tokiame kaip regbis arba boksas – lęšiai gali iškristi iš akies pačiu netinkamiausiu momentu. Jeigu jūsų pamėgta sporto šaka yra susijusi su smėliu, sniegu arba purvu, turėtumėte žinoti, kad susiduriate su aukštesne akių infekcijos rizika. Beje, plaukioti baseine su lęšiais taip pat nepatartina. Taip pat kaip ir eiti į pirtį. Net žygiai arba kopimas į kalnus gali tapti tikru iššūkiu lęšių nešiotojams – dulkės ir purvas, neišvengiami tokių veiklų palydovai, gali užteršti lęšius. O nešvarūs lęšiai padidina infekcijos tikimybę.
Suprantama, daugelio rizikų, susijusių su kontaktinių lęšių nešiojimu, galima išvengti, reguliariai tikrinant akis. Nors kai kurių komplikacijų simptomų galime ne nepastebėti, gydytojas tikrai pamatys bet kokius pakitimus per peržiūrą. Deja, bet kokių komplikacijų atveju lęšių nešiojimą teks nutraukti.
Tad teisinga būtų laikytis nuostatos, kad kontaktiniai lęšiai – tai ne nekaltas aksesuaras, o medicininės paskirties daiktas, reikalaujantis kruopščios priežiūros ir teisingo naudojimo. Nes tik taip galėsime apsaugoti vieną gražiausių ir brangiausių mūsų jutimų – regėjimą.
Saugesnis variantas būtų naudoti vienkartinius kontaktinius lęšius, tačiau jie yra gerokai brangesni ir lyginant su lazerine regėjimo korekcija, ne tokia jau ir pigesnė alternatyva. Finansiškai naudingiau būtų darytis lazerinę akių korekciją, nei nuolat pirkti lęšius ar akinius. Su lazerinės regėjimo korekcijos kainomis galite susipažinti čia.
Jei norėtumėte sužinoti ar lazerinė akių korekcija jums galima užpildykite šią anketą ir per 2 darbo dienas gausite specialistų atsakymą. Konsultacija nemokama.
Nepamirškime, juk teturime vieną porą akių – rūpinkimės jomis.